Alytaus kraštotyros muziejuje pristatyta Gintauto Vaitoškos knyga „Kas iš vaikų pagrobė gandrą? Viskas, ką jums reikia žinoti apie seksą ir dar daugiau...“. Renginys sutraukė daug alytiškių, susirinko pilna muziejaus salėje. Turbūt žmones suintrigavo ir knygos pavadinimas, tačiau nemažai jų atkako išgirsti pristatyme dalyvavusio Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjo, kunigo, teologijos licenciato Ričardo Doveikos.Pristatymą vedė kunigas Rytis Baltrušaitis. Renginį organizavo Vilkaviškio vyskupijos Religinio švietimo centras, Alytaus dekanato dekanas ir tikybos mokytojų metodinis būrelis.
Vaistas liguistai visuomenei
Pernai išleistoje G.Vaitoškos knygoje pateikiamos vaikų ir jaunimo lytinio (arba kaip autorius siūlo sakyti – gimtinio) ugdymo gairės. Taip pat nagrinėjami kiti su šia gyvenimo sritimi susiję klausimai – skaistumo vertė, lyties tapatumo vystymasis ir potraukiai tai pačiai lyčiai, santuokos stabilumo šaltiniai, sutuoktinio intymaus gyvenimo aspektai ir kita. Tai bene pirmoji lietuvių autoriaus knyga, krikščionio požiūriu nagrinėjanti lytiškumo temas.
G.Vaitoška yra baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, studijavęs Jono Pauliaus II Šeimos ir santuokos studijų universitete Vašingtone, Šeimos psichoterapijos centre Džordžtaune. Yra įgijęs santuokos srities teologijos licenciato laipsnį. Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) dėsto psichologiją ir pastoracinę teologiją. 2007 metais išleido knygą „Lengvas gyvenimas. Krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams“.
Knyga „Kas iš vaikų pagrobė gandrą?“, pasak kunigo R.Baltrušaičio, yra vienas iš vaistų gana liguistai mūsų visuomenei. Knygos pristatyme detaliau aptartos kai kurios joje gvildenamos temos.
Trys intymaus gyvenimo altoriai
Anot kunigo R.Doveikos, kalbėti apie lytiškumą nėra duoklė šiandienos pasauliui. Kalbėti apie lytiškumą tikinčiam žmogui – tokia viena iš G.Vaitoškos knygos užduočių – reiškia atnešti tiesą.
Šiandien apstu skyrybų, kurių dažniausios priežastys, pasak kunigo R.Doveikos, – sutuoktinių charakterių nesutapimas, uošviai (jų santykiai su jauna šeima) ir... nepateisinti santuokiniai lūkesčiai! Pastaroji itin populiari elito, pramogų pasaulyje, tarp menininkų. Šiandien patenkinti seksualinius poreikius labai paprasta: prieinamos įvairios kontraceptinės priemonės, gana tolerantiškai vertinama santuokinė neištikimybė, plinta svingerių kultūra... Iš Vakarų atėjusi bernvakarių ir mergvakarių mada leidžia suprasti, kad dalis santuoką traktuoja kaip atsisveikinimą su laisve, o įsipareigojimą gyventi su vienu žmogumi – kaip pančius, pažabotą gyvenimą.
„Tokioje vartotojiškoje visuomenėje tiesą atnešantis Bažnyčios žodis apie lytiškumą kai kuriuos trikdo, kai kuriuos net papiktina. Bažnyčios mokymas apie lytiškumą remiasi trimis, nebijosiu pavartoti šio žodžio, altoriais. Pirmasis sutuoktinių intymaus gyvenimo altorius – malda, kai sutuoktiniai meldžiasi vienas už kitą. Antras altorius – kalbėjimasis, kai sutuoktiniai atsigręžia vienas į kitą ir kalbasi apie viską, taip pat ir apie tai, kas vyksta intymios sueities metu. Trečias altorius – miegamasis, santuokinė lova; tai – sutuoktinių dovanojimosi vienas kitam altorius, pati intymiausia vieta, kurioje du tampa vienu kūnu“, – kalbėjo R.Doveika.
Pasak jo, klysta manantieji, kad Dievui nerūpi žmonių seksualinis gyvenimas, kad jis tai palieka vien aistros, gamtos instinktų sričiai. „Dievui rūpi žmogaus seksualinis gyvenimas. Ir mums yra garbė, kad turime lietuvių autorių (G.Vaitošką – A.Ž.), kuris parodo, jog Dievas yra ir kūniškame žmogaus gyvenime. Intymiausiomis sutuoktinių valandomis Dievas juos apdovanoja. Suprasti Bažnyčios mokymą apie lytiškumą reikia labai stiprios tikėjimo patirties ir tikėjimo brandos“, – sako kunigas Ričardas.
Homoseksualumas – dėl motinos agresijos?
Kunigas R.Doveika atsakė ne į vieną alytiškiams rūpimą klausimą apie žmogaus intymaus gyvenimo dalykus. Taip pat ir apie homoseksualumą bei homoseksualių žmonių siekį jų bendravimą įteisinti kaip šeimos santykius.
Pasak kunigo, vienos lyties žmonių santuoka pagal žmogaus prigimtį yra neįmanoma. Homoseksualūs žmonės supranta, kad negali sukurti to papildomumo, kurį gali suteikti vyriškumas ir moteriškumas. Vienalytės sąjungos, trokštančios santuokos pripažinimo, šeimos, paprastai nori daugiau privilegijų, kurias suteikia šeimos gyvenimas, – paskolų, palikimų, galimybės priimti sprendimą artimajam gulint ligos patale ir panašiai.
Kunigas R.Doveika pasakojo apie šeimos vaidmenį vaiko lytinio tapatumo formavimuisi. Pasak jo, homoseksualumui įtakos turi šiuolaikinės mados – būti homoseksualiu madinga, tai – tam tikras išskirtinumas. Dažniausiai dėl tapimo homoseksualiu kaltinama aplinka.
„Tačiau pabendravęs su homoseksualaus žmogaus šeima sužinai, kad jo motina yra pasidariusi kelis abortus. Genetikos mokslas įrodė, kad aborto metu, kai šalinamas besivystantis vaisius, jis įsčiose palieka tam tikrą gynimosi garsą, suformuoja motinos agresorės paveikslą. Pradėtas kitas vaisius formuojasi nepalankioje aplinkoje, kur buvo nužudytas jo brolis ar sesuo. Įsčiose besivystantis kūdikis jaučia ir tai, kad motinos yra nenorimas, nelaukiamas. Tad sūnaus prisipažinimas „Mama, aš esu gėjus“ iš tikrųjų reiškia – „Mama, tu esi agresorė, aš tavęs bijau“. Sūnus tampa gėjumi, nejausdamas mamos moteriškumo, jis bijo draugauti ir su mergaitėmis, kad jos jo nenuskriaustų“, – dėstė R.Doveika.
Pasak kunigo, homoseksualiems žmonėms reikia pagalbos, kuria turi būti siekiama ne pakeisti seksualinę orientaciją, ne išgydyti nuo homoseksualumo, bet grąžinti į teisingą savo lyties supratimą ir į teisingą kitos lyties atradimą. Tam reikalingas dvasinis vadovavimas, maldos gyvenimas, psichologinė pagalba.
Apie gimties dalykus tėvai turi kalbėti rimtai
Renginyje kunigas R.Doveika taip pat pabrėžė tėvų pareigą atskleisti vaikui visą visavertę tiesą apie seksualinius dalykus. Deja, labai dažnai tėvai šią teisę ir pareigą perduoda kitiems – valstybei, mokyklai, Bažnyčiai, vaikų draugams. Kodėl tėvams sunku kalbėti su vaikais apie lytiškumą?
Pasak kunigo, galbūt dėl to, kad jiems patiems to niekas deramai nepaaiškino. O gal tėvai nesugeba rimtai kalbėti apie rimtus dalykus? Juk kai kalbi nuoširdžiai ir rimtai, vaikai visada supranta tiesą. Tėvų pašaukimo pareiga – auklėti savo vaikus, o mokykla, Bažnyčia gali padėti tai atlikti. G.Vaitoškos knyga primena ir šią pareigą.
