,,Negalima sėdėti ir laukti, kol kas nors ateis ir paduos pinigus“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Atkreipęs dėmesį, kad kai kurie miesteliai Lietuvoje akyse nyksta, penktadienį Vyriausybės rūmuose surengtoje diskusijoje, skirtoje nedarbo problemoms aptarti, jis sakė, kad nebus jokių programų, jeigu savivaldoje nebus paruošta dirva investicijoms ateiti.
,,Reikia labai gerai žinoti savo rajono demografinę padėtį – kiek gyvena vyrų, moterų, dvidešimtmečių, penkiasdešimtmečių, koks jų išsilavinimas. Tada galėsite sakyti, kad tokiai gamybai galite turėti tiek žmonių“, – vardijo jis namų darbus, kuriuos turi atlikti pačios savivaldybės.
R. Dargis, kreipdamasis į rajonų vadovus, sakė, kad savivalda gali parengti savo teritorijos gelbėjimo planą, remdamasi tuo, kokios įmonės yra konkrečioje teritorijoje. ,,Jokia iš viršaus nuleista programa nieko neduos, jeigu nebus lyderių“, – sakė jis ragindamas savivaldybių vadovus analizuoti, kokių specialybių žmonių trūksta toje teritorijoje dirbančioms įmonėms ir galbūt padėti jų susirasti. Jis pabrėžė, kad smulkiesiems rajonų verslams, kad jie galėtų plėstis ir kurti naujas darbo vietas, kai kada reikia ir finansinės pagalbos arba pagalbos siekiant išeiti į platesnes rinkas, susirasti partnerį.
,,Kai bus lyderiai, tada bus galima kalbėti apie vieno ar kito rajono perspektyvą“, – sakė R. Dargis ir pabrėžė, jog probleminėse savivaldybėse, iš kurių išvyksta daugiausia jaunų žmonių, o regionai akivaizdžiai sensta, daugiau dėmesio reikia skirti demografijos problemų sprendimui.
Jokiu būdu negalima paprasčiausiai laukti, kol į regioną ateis europiniai pinigai, nes jie – ne panacėja.
,,Kad neliktume tie, kurie tik pravalgys tuos europinius pinigus, pasirenkime juos priimti“, – sakė LPK prezidentas.
Pirmuosius žingsnius žengė patys
,,Pirmiausia mes nupiešėme savo modelį. Nusprendėme kurorto infrastruktūrą vystyti pramogų ir kitomis kryptimis“, – pristatydamas Druskininkų sėkmės istoriją sakė šios savivaldybės vadovas Ričardas Malinauskas.
Pasakodamas, kaip vienu metu jau pradėjusiam merdėti kurortui pavyko vėl tapti populiariam, jis aiškino, kad nereikėjo nieko išradinėti, nes sprendimas buvo akivaizdus – tapti apskritus metus veikiančiu kurortu. ,,Mes 13 metų vadovaujamės šiuo paveikslėliu, kurdami infrastruktūrą, kad kurortas veiktų visus metus“, – sakė R. Malinauskas.
Pasak jo, kai savivaldybė pati žengė pirmuosius žingsnius, tai pastebėjęs, atėjo ir verslas. Nors daugelio savivaldybių galimybės iš esmės nėra didelės, kiekvienas regionas turi siekti, kad būtume ,,ne išlaikytinių, o dirbančių žmonių valstybe“ pridūrė R. Malinauskas penktadienį Vyriausybės rūmuose vykstančioje diskusijoje ,,Užimtumas regionuose“. Jis taip pat teigė, kad verslas visada linkęs kurtis arčiau sostinės, todėl reikėtų galvoti, kaip sukurti tokias sąlygas, kad jam labiau apsimokėtų investuoti ne tokiuose patraukliuose atokesniuose ir ypač probleminiuose regionuose.
Nors diskusijos išvakarėse skelbta, kad joje bus pristatytas ir darbo grupės dėl gyventojų užimtumo didinimo parengtas konkrečių veiksmų planas, daugiausia buvo kalbama apie tai, kas padaryta atskiruose regionuose, kokių pageidavimų turi potencialūs investuotojai, tačiau bent jau per pirmąsias pusantros diskusijos valandos beveik nebuvo kalbama apie tai, ką konkrečiai siūloma daryti siekiant didinti Lietuvos gyventojų užimtumą.
Kaip žinia, Premjeras Algirdas Butkevičius darbo grupei buvo pavedęs iki liepos 1 d. išnagrinėti gyventojų užimtumo padėtį ir parengti Užimtumo didinimo 2014–2020 metų strategijos projektą bei atitinkamus siūlymus, tačiau diskusijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pareiškė kol kas negalinti kalbėti apie konkrečius sprendimo būdus, nes visų pirma reikia žinoti, kokius finansinius išteklius Lietuva turės iš ES fondų 2014–2020 metais.
