Šios savaitės žmogus – Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, kuri nebijodama nei įtakingų asmenų, nei užsieniečių, nei šešėlinių struktūrų ėmėsi tirti skandalingiausius šalies projektus.
- Anksčiau jūs dirbote vidaus reikalų ministro sekretore, vėliau šį darbą iškeitėte į darbą Valstybės kontrolėje. Kas jus paskatino pakeisti tarnybą? - paklausė „Respublika“ R. Budbergytės.
- Visada naudojuosi visais gyvenimo teikiamais iššūkiais ir galimybėmis ir visada įvertinu, ar juos reikia priimti, ar ne. Šį iššūkį priėmiau, kad gyvenimas nebūtų monotoniškas, be naujų tikslų, naujų siekių.
- Ar nesigailite?
- Tikrai ne.
- Valstybės kontrolėje dirbate jau ketverius metus. Ar patinka šis darbas?
- Ketverius metus ir tris dienas. Darbas patinka. Jis įdomus. Įkvepiantis. Motyvuojantis. Jaučiuosi reikalinga. Naudinga. Tobulėju tiek profesine, tiek asmenine prasmėmis.
- Ar galėtumėte paminėti savo darbų, kuriais lig šiol didžiuojatės?
- Kiekvienas mūsų auditorių atliktas auditas yra lyg pats vertingiausias kūrinys, nes tai išties yra kūrybinis procesas. O šiame procese aš ir mano pavaduotojai dalyvaujame tik iš dalies, todėl labai sunku vertinti.
Galiu paminėti auditą, kai vertinome, ar Lietuvoje yra įdiegtas programinis finansavimas. Jį atlikome labai kvalifikuotai, įvertinome, ar sistema yra tiek reali, kiek deklaruojama. Nustatėme tam tikrų trūkumų, parengėme rekomendacijas - nes dar yra kur tobulėti. Tai rodėmūsų institucijos įžvalgumą: tada dar niekas net neplanavo, kad BVP (bendrasis vidaus produktas - red. past.) nustos augti, kad gali ateiti pasaulinė krizė ar recesija, bet mes parodėme įžvalgą imdamiesi šio audito, o mūsų rekomendacijas dabar įgyvendina Vyriausybė ir Finansų ministerija.
- Galbūt esate suskaičiavusi, kiek išvogtų lėšų jums pavyko grąžinti į biudžetą?
- Pernai vasarą skaičiavome - 396 milijonus. Nors iš tiesų tokio savo veiklos vertinimo kriterijaus nebeturime. Grąžinti pinigus į biudžetą - tik viena iš mūsų priedermių. Mes savo auditais skatiname viešojo atskaitingumo didinimą, finansinės kontrolės sistemos gerinimą ir viešojo valdymo pertvarkymą, kuris turėtų būti orientuotas į žmonių poreikius. Todėl skaičiais negalime įvertinti, ar tam tikroje srityje pagerėjo žmonėms teikiamos paslaugos.
- Šiomis dienomis jums teko „laimė“ tirti skandalingus projektus, per kuriuos grobstomi šimtai milijonų. Į šiuos projektus įpainioti ne tik garsūs asmenys, bet ir užsieniečiai bei šešėlinės struktūros. Ar tai jūsų nebaugina?
- Tai nėra tos priežastys, kurios verstų mus būgštauti.
Kartais tiesiog baiminamės, kad mums reikia prisiliesti prie tokių šventų dalykų kaip kultūra. Baiminamės, kad mums gali daryti įtaką viešoji erdvė savo spaudimu, liepdama į viską pasižiūrėti plačiau, nei mums priklauso. Kadangi šalis išgyvena recesiją, todėl ir atlikdami „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ bei Valdovų rūmų statybos auditą į viską žiūrėsime įvairesniais rakursais - netgi ar nebuvo galima viską daryti taupiau.
- O grasinimų yra tekę sulaukti?
- Grasinančių ar bauginančių skambučių nesu sulaukusi, tačiauįvairiausių vertinimų atsiranda atlikus auditą. Tada audituojami subjektai bando nuvertinti audito rezultatus.
Tikriausiai pamenate, kai auditavome greitųjų automobilių pirkimą ir nustatėme, kad pirkimai buvo ne visai skaidrūs, tada Sveikatos apsaugosministerijos atstovai viešai bandė ginčytis. Atliekant auditą jie neturėjo jokių įrodymų, bet viešai sakė, kad esame neteisūs, nes palyginome Kinijoje pasiūtą kostiumą su pasiūtu Japonijoje. Tai yra išties apmaudu.
- Ekspertai teigia, kad per viešuosius pirkimus praėjusiais metais buvo pradangintas milijardas litų. Ką apie tai manote?
- Mes tokių faktų nenustatėme, nors atliekant auditus viešųjų pirkimų procedūros yra mūsų akiratyje. Atlikdami auditus tikrai nustatome viešųjų pirkimų pažeidimų ir aiškiai matome, kad yra perkama iš tam tikrų įstaigų, nors būtų galima pirkti iš kitų, kad konkurse dalyvauja per mažai dalyvių, nes konkurso reikalavimai to neskatina.
- Ar bus aiškinamasi, kodėl Krašto apsaugos ministerija už įsigyjamus laivus sumokėjo dešimtimis milijonų litų daugiau nei estai ar latviai?
- Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje atliekame finansinį auditą ir jau iki šios žinios pasirodymo „Respublikoje“ mūsų auditoriai šią ūkinę operaciją buvo įvertinę kaip rizikingą, nes pirkimo suma yra didelė. Krašto apsaugos ministerijos pirkimai vyksta ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą - viskas sudėtingiau. Jei gausime laivų duomenis ir charakteristikas ir juos galėsime atsakingai palyginti, pateiksime aiškią išvadą ir nieko neslėpsime. Tačiau atvirai sakau: tą padaryti bus nelengva.
- Šių laivų pirkimas vyko su nuoroda „slaptai“. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad „slapta“ yra ne informacija, o faktai apie grobstomas lėšas.
- Nenorėčiau dabar vertinti Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo.Tai nacionalinio saugumo klausimai. Mes labai retai su tuo susiduriame,nors ir turime leidimus naudotis informacija su grifu „slaptai“. O Krašto apsaugos ministerija yra specifinė. Mes esame įsipareigoję NATO. Norėčiau tikėti, kad NATO veikla yra skaidri.
- Jūs jau tikriausiai plika akimi matote, kurios valstybės sritys yra labiausiai pažeidžiamos. Ar galėtumėte pasakyti savo nuomonę – per kokius projektus ir programas nuteka didžiausi milijonų srautai?
- Tos sritys yra visiems žinomos: tai sritys, kuriose vyksta viešieji pirkimai. Viešieji pirkimai - pati neskaidriausia mūsų sritis, nes yra galimybė suformuluoti konkurso sąlygas taip, kad galėtum pasikviesti norimą prekės tiekėją. Tačiau manau, kad kaltas ne įstatymas, o žmonių godulys ir nesąžiningumas. Mes šioje vietoje esame bejėgiai, nes konkursų vykdoma labai daug ir nėra institucijos, kuriai pavyktų įvertinti jų skaidrumą.
Antra rizikinga sritis yra informacinių technologijų projektai.Pavyzdžiui, diegiant elektroninės sveikatos paslaugą buvo panaudota 17 milijonų litų, o sistema yra įdiegta vos vienoje įstaigoje, nors buvo numatyta įdiegti 21-oje. Mes surinkome įrodymus, kad pinigai buvo iššvaistyti, medžiagą perdavėme Generalinei prokuratūrai, tačiau Generalinė prokuratūra nerado nusikaltimo požymių.
- Kodėl klesti nebaudžiamumas? Štai, pavyzdžiui, ir Lietuvos nacionalinėjefilharmonijoje auditoriai nustatė, kad vadovas Gintautas Kėvišas švaistė lėšas, tačiau liko nenubaustas...
- Tuomet auditas buvo atliktas tikrai gerai, nustatyta įdomių ir reikšmingų faktų, surašytas sprendimas, tačiau jis tebuvo įvykdytas išdalies. Mes rekomendavome nubausti kaltus asmenis, bet jie taip ir liko nenubausti. Mano pirmtakas Jonas Liaučius su didele širdgėla apie tai informavo ir kultūros ministrę Romą Žakaitienę, ir Seimo Audito pakomitetį.
Dažnai taip būna. Įdedame daug pastangų, pateikiame rekomendacijas tikėdamiesi, kad dėl to kas nors įvyks, o neįvyksta nieko. Nusiviliame. Paburbame tarpusavyje piktokai, bet tai trunka itin trumpai, nes mes suprantame, kad turime dirbti savo darbą toliau.
- „Respublika“ jus išrinko savaitės žmogumi. Ką palinkėtumėte „Respublikai“, kuri švenčia 20-ies metų jubiliejų?
- Linkiu, kad ir šiomis sunkiomis sąlygomis „Respublika“ išliktų. O „Respublikos“ žurnalistams linkiu, kad jie išliktų konstruktyvūs irgeranoriški. Linkiu, kad krizė jus įkvėptų padaryti daugiau gerų darbų ir teikti visapusišką ir išsamią informaciją, nes mums jos reikia. Mums tikrai reikia jūsų išsamių žurnalistinių tyrimų.
Agnė Vaitasiūtė
