Australijoje per Pasaulio jaunimo dienų renginius popiežius Benediktas XVI pirmą kartą viešai kreipėsi į 150 tūkst. piligrimų, atvykusių į šį žemyną iš viso pasaulio. Popiežius stipriai kritikavo „apgaulingus vartotojiškumo stabus“ bei akcentavo, kad pasaulį „išvargino godumas, išnaudojimas ir nevieningumas“. Šias mūsų civilizacijos negeroves viešai pastebi ir daugiau iškilių asmenybių. Akivaizdu, kad mūsų civilizacijoje ir kultūroje, greta stulbinamų pasiekimų daugėja ir popiežiaus įvardintų reiškinių, kuriuos analizuoti taip pat svarbu, kaip ir su jais kovoti. Todėl reikia pažvelgti, kaip keičiasi mūsų visuomenės vertybių skalė ir kokios modernios kultūros tendencijos.
Šiuolaikinė Vakarų civilizacijos kultūra, kurioje gyvename ir mes, pastaruoju metu vis labiau kritikuojama. Popiežius Benediktas XVI, dalyvaudamas Pasaulio jaunimo dienose Australijoje taip pat pabrėžė mūsų civilizacijos moralines negeroves bei modernios kultūros stabų aukštinimą. 81 metų amžiaus Katalikų Bažnyčios galva pastebėjo, kad yra ženklų, rodančių, kad moderniai visuomenei visuomet „kažko trūksta“.
Kalbėdamas apie vartotojiškumą ir „apgaulingų stabų pagundą“ jis sakė: „Tiek asmeniniuose gyvenimuose, tiek mūsų visuomenėse, susiduriame su priešiškumu, su pavojais, su nuodais, kurie kėsinasi į gėrį, kurie nori pakeisti mus ir sutrikdyti mūsų tikslą, dėl kurio buvome sutverti“. Jaunieji piligrimai buvo prašomi: „Nebūkite kvailinami tų, kurie jus mato eiliniais vartotojais“.
Šie Katalikų Bažnyčios žemiškojo vadovo teiginiai sulaukė visuotinio pritarimo. Tuo labiau, kad vis daugiau mūsų civilizacijos iškilių asmenybių akcentuoja moralinę stagnaciją ar net regresą, kuris vis aiškesnis pastarojo meto socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, vertybių skalėje ir apskritai – pasaulėžiūroje. Tuo labiau, kad neatskiriamas mūsų modernios, vakarietiškos civilizacijos akcentas – vartotojiškumas ir jo kultas, įgauna vis didesnę reikšmę.
Sociokultūrinė aplinka, kurioje gyvename, praktiškai neįsivaizduojama be vartotojiško požiūrio į bet kurį daiktą, idėją ar reiškinį. Vartojimo kultas tampa mūsų civilizacijos svarbiausiu akcentu, puikiai matomu tiek išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ar JAV, tiek ir ne per seniausiai iš sovietinės sistemos į kapitalizmą perėjusiose valstybėse. Pastarosiose vartotojiškumas yra pakankamai naujas, tačiau itin plintantis reiškinys.
Vartotojiškos kultūros įsigalėjimo priežasčių yra keletas. Visų pirma, tai susiję su socioekonominėmis Vakarų civilizacijos tendencijomis. Po Antrojo pasaulinio karo didžiojoje dalyje valstybių vyravo suirutė ir įvairūs sunkumai. Tačiau per keletą dešimtmečių Vakarų Europai pavyko pasiekti aukštą ekonominio išsivystymo lygį.
Adekvačiai, ekonominės situacijos gerėjimas įtakojo vartojimo didėjimą. Europoje, o ypač karo tiesiogiai nepaliestose JAV, vis daugiau gyventojų galėjo sau leisti įsigyti ne tik būtiniausias, bet ir prabangos prekes. Be to, dėl intensyvios gamybos, mokslo bei inovacijų pažangos vis didėja įvairių daiktų pasiūla. Savaime suprantama, pažanga yra pozityvus, o ne regresinis veiksnys. Tačiau dažnai nenorime pastebėti, kad pažanga atneša ir didelius išbandymus.
Vartotojiškumo kultūros įsigalėjimui įtaką turi ir informavimo priemonių – visų pirma televizijos, paplitimas. Nuolatinės reklamos skatina pirkti dažnai galbūt mums visiškai nereikalingus daiktus. Be to, jos sukuria įvaizdį, kad be vienos ar kitos siūlomos prekės modernus žmogus negali apseiti. Todėl ir susidaro tam tikra kultūra, kurioje pagrindinis stabas yra prekė (rečiau paslauga).
Kai kas gali užduoti klausima, kodėl toks vartotojiškumo kultas yra žalingas? Kodėl popiežius, menininkai, mokslininkai, politikai ar tiesiog paprasti žmonės vis dažniau kalba apie šio kulto žalą mūsų civilizacijai? Visų pirma, toks vartotojiškumo kultas lemia tai, kad vis didesnė modernios visuomenės dalis nusisuka nuo moralinių, dvasinių dalykų ir visą dėmęsį sutelkia į materialias tendencijas. Ko gero popiežius ir turėjo omenyje būtent dvasinių vertybių stoką, kalbėdamas apie tai, kad mūsų pasaulį „išvargino godumas, išnaudojimas ir nevieningumas“.
Vartotojiška kultūra taip pat įtakoja ir tas sritis, kuriose turi reikštis tik nematerialios idėjos. Galbūt todėl vis daugiau kultūros bei meno pasaulio atstovų pasiduoda komercijai. Benediktas XVI atkreipė dėmęsį ir į vartotojiškumą, moralinį nihilizmą, ypač besireiškiantį televizijoje. Būtent televizijai popiežius išsakė itin daug kritikos. Be abejo, smurto, sekso kulto afišavimas, tapęs jau įprastu televizijos fonu, negali teigiamai veikti visuomenės, formuoti aukštus moralinius principus.
Negalima traktuoti, kad televizija labiausiai įtakoja moralinio nihilizmo bei materialistinės kultūros plitimą. Televizija yra ir labai svarbi komunikavimo priemonė, kuri neabejotinai teikia nemažą naudą žmonijai. Tačiau reikia neužmirši masinės informacijos priemonių galimybės įtakoti masių psichologiją bei pasaulėžiūrą. Todėl svarbu tik pozityviems tikslams išnaudoti šį mūsų civilizacijos pasiekimą. Priešingu atveju šis laimėjimas gali tapti moralinio pralaimėjimo atspindžiu.
Vartotojišką kultūrą, moralinį nihilizmą bei susvetimėjimą skatina ir tradicinių mūsų civilizacijos vertybių krizė. Krikščionybė, jos idėjos, šimtmečius kūrusios Vakarietiškos civilizacijos moralinius pagrindus, pastaruoju metu vis labiau išstumiamos masinio vartojimo kulto, tampančio kone svarbiausiu modernaus žmogaus ir visuomenės atributu.
Tačiau atsiranda vis naujų, geresnių, modernesnių prekių. Todėl šiuolaikinis Vakarų pasaulio žmogus, o kartu ir visa mūsų civilizacija, patenka į savotišką Minotaurą labirintą, iš kurio rasti išėjimą labai sunku. Tuo labiau, kad vis daugėja nepatenkintųjų tokiais visuomenės dėsniais. Savaime suprantama, kad galvojanti tik vartotojiška mastysena visuomenė negali būti laiminga. Taigi, popiežiaus išsakyti samprotavimai nėra nepagrįsti. Į juos reikia atkreipti dėmęsi, nes kitaip mūsų civilizacijos laukia Romos imperijos likimas (panašumą tarp paskutinio Romos imperijos laikotarpio ir mūsų civilizacijos įžvelgia vis daugiau mastytojų).
Vis dėlto negalima teigti, kad kova su šiomis negerovėmis vien tik deklaratyvi. Vis dažnesnis mūsų epochos trūkumų akcentavimas gali įtakoti jų transformavimąsi. Moralinį regresą bei vartotojišką požiūrį dar galima pakeisti pasietelkus nuolatinį aiškinimą, žymiausių mūsų visuomenės atstovų viešus pareiškimus, o ypač informacinio fono (kuris dažnai yra vartotojiškumo, moralinio nihilizmo ruporas) išnaudojimą kovai su šia ir kitomis mūsų epochos negerovėmis.
Parengė Gediminas Dubonikas
