Nėra pasaulyje žmogaus, kuris niekada nebūtų su savo partneriu susipykęs dėl smulkmenų. Poros pykstasi dėl įvairių dalykų – ne taip ištartų ar suprastų žodžių, namų ruošos darbų, ne vietoje paliktų daiktų... Kai kurioms poroms, atrodo, pyktis netgi smagu, ir jei nėra rimtos priežasties, dėl kurios būtų verta konfliktuoti, tokią priežastį visada galima sugalvoti.
Modelį, kaip konfliktuoti, kiekvienas partneris atsineša iš savo šeimos. Jei atsinešti modeliai labai skiriasi, tokie santykiai anksčiau ar vėliau pradeda slėgti.
Taip, visi žmonės kartais pykstasi dėl smulkmenų, tačiau net ir tokie konfliktai gali būti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs. Taigi net ir pykstantis „nerimtai“ reikia žinoti, kaip tai daryti, nes kitaip barnis dėl smulkmenų gali baigtis rimtu konfliktu ir gal net skyrybomis.
Yra tokių porų, kurios siekia konflikto tik todėl, kad galėtų išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Taip pykstantis dažniausiai stengiamasi įžeisti kitą, ypač tuomet, kai daugiau priekaištauti nėra dėl ko. Be to, įžeidinėdamas kitą žmogus pakelia savo žemą savivertę, nes tai vienas iš būdų pasakyti „tu toks blogas, o aš toks geras“.
Tokie konflitkai santykiams tik kenkia. Juk išliedami savo emocijas jūs žeminate savo partnerį. Be to, suteikiate jam neigiamų emocijų, o su tokiais žmonėmis, kurie verčia mus jaustis blogai, bendrauti nesinori (o ką jau kalbėti apie bendrą gyvenimą!) Nepamirškite, kad jūsų partneris nėra kempinė, kuri turi sugerti jūsų negatyvias emocijas, jei jums nesiseka kitose gyvenimo srityse.
Yra ir tokių porų, kurios konfliktuoja kitaip – žaisdami. Tokios poros pykstasi ne iš tikrųjų, jos „žaidžia barnį“, todėl ir nuoskaudų nelieka kai „žaidimas baigiasi“. Sakote, kaip tai įmanoma? Ogi net labai paprasta. Prisiminkite vaikystę! Juk žaisdavote „namus“ – kepdavo pyragus, kaip tai daro mama, prižiūrėdavote savo lėles, kaip jūsų mama prižiūrėdavo broliukus ir sesutes, įsivaizduodavote, kad vairuojate automobilį, kaip tai darydavo tėtis...
Ar jūsų mama pykdavo, jei tėtis ne vietoje pasidėdavo savo žvejybos reikmenis? Ir jūs papriekaištaukite, jei vyras ne vietoje numetė savo rūbus. Papriekaištaukite žmonai, jei ši vėl paliko šviesą vonioje. Tačiau net ir priekaištaudami savo antrosioms pusėms nepamirškite, kad tai tik smulkmena, dėl kurios neverta rimtai susipykti. Jūs ir nesipykite, o tik „žaiskite namus“, kaip vaikystėje. Žinoma, neleiskite konfliktui įsiliepsnoti ir virsti rimtu barniu. Juk žinote auksinę taisyklę – neikite miegoti nesusitaikę.
Poroms „žaisti konfliktus“ išties naudinga. Dauguma porų (dažniau ar rečiau) pykstasi reguliariai, tačiau rimtus barnius geriau pakeisti „konfliktais-žaidimais“. Juk „konfliktas-žaidimas“ taip neišsekina emociškai ir nepalieka tokių neigiamų psichologinių pasekmių kaip rimtas barnis.
Net ir „žaisdami barnius“, atsiminkite kelias paprastas taisykles:
• Jei kartais pasibarti abiems partneriams smagu, tai nėra blogai. Tačiau reikia stengtis, kad konfliktai visada liktų tarsi žaidimas. Pykitės tik galvodami apie tai, kaip malonu bus vėliau susitaikyti.
• Sakykite, kas jums nepatinka, tačiau neįžeidinėkite savo partnerio, ypač nelieskite temų, kurios jam išties skaudžios - šias temas aptarkite atviro pokalbio metu. Galite lengvai pasišaipyti, tačiau rinkite tik tuos žodžius, kurie jūsų partnerio neįskaudins, o greičiau sukels šypseną.
• Jei matote, kad jūsų partneris po darbų labai pavargęs, nervingas, jam nesiseka, atidėkite konfliktus kitam kartui – dabar jūsų partneriui reikia švelnumo ir palaikymo. Nepamirškite, kad ir koks tai būtų žaidimas, žaisti turi norėti abu.
