Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Petras Avenas gimė 1955 m. kovo 16 d. Maskvoje. 1977 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, apgynė Ekonominės analizės matematinių metodų katedros diplomą. 1980 m. gavo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Būdamas Maskvos valstybinio universiteto studentu, jis susipažino su būsimu verslo partneriu Michailu Fridmanu.
1981–1988 metais Avenas dirbo Valstybinio mokslo ir technologijų komiteto ir SSRS mokslų akademijos Sisteminių tyrimų institute, iš pradžių jaunesniuoju, vėliau vyresniuoju mokslo darbuotoju. Ten jis sutiko Jegorą Gaidarą. 1989 m. jis išvyko dirbti pagal sutartį į Austrijos miestą Laksenburgą, tapo Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto mokslininku ir šias pareigas ėjo iki 1991 m.
1991 metų rudenį Jegoras Gaidaras pakvietė Aveną į Užsienio ekonominių ryšių komiteto (KVEC) pirmininko ir Užsienio reikalų ministerijos vadovo pirmojo pavaduotojo postą. 1992 m. Avenas vadovavo Rusijos Federacijos Išorinių ekonominių santykių ministerijai. Jis tapo ir Rusijos prezidento Jelcino atstovu santykiams su pramoninėmis šalimis (G7).
1992 m. gruodį Avenas, kaip ir Gaidaras, atsistatydino iš vyriausybės posto. Tą patį mėnesį jis tapo „LogoVAZ“ prezidento Boriso Berezovskio patarėju ir šias pareigas ėjo iki 1993 metų vasario pabaigos.
1993 m. Avenas įkūrė konsultacijų įmonę „FinPA“ („Petr Aven's Finances“) ir jai vadovavo. „FinPA“ ne kartą konsultavo Michailo Fridmano „Alfa-Bank“. 1994 m. Avenas perleido 50 procentų „FinPA“ akcijų „Alfa-Bank“, mainais gaudamas 10 procentų banko akcijų. Tais pačiais metais Petras Avenas pradėjo eiti „Alfa-Bank“ prezidento pareigas.
Be darbo banke, 1998 m. Avenas tapo „Aviakor OJSC“ direktorių tarybos nariu, buvo išrinktas televizijos holdingo „Alfa-TV“ ir Televizijos stočių tinklo „CJSC“ (STS) direktorių valdybos pirmininku. Nuo 2001 m. Avenas eina vadovaujamas pareigas „Alfa’‘ grupėje. Nuo 2007 m. – „AlfaStrachovanije“ direktorių valdybos pirmininkas.
Nuopelnai Kremliaus režimui
Tarnybinės padėties panaudojimo nusikalstamiems tikslams, korupcijai, ekonominiams nusikaltimams, kišimosi į užsienio valstybės reikalus.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje spaudoje pasirodė informacija, kad būdamas pareigūnu, „valdydamas situaciją ir turėdamas įslaptintą, viešai neatskleistą informaciją“, Avenas tariamai sudarė daugybę sandorių dėl SSRS skolų. Taip pat buvo paskelbti pareiškimai, kad Avenas „ėmė komisinius ir net brangias dovanas už pagalbą užsienio ir Rusijos įmonėms sudaryti ir vykdyti užsienio prekybos sandorius“.
Žiniasklaidoje taip pat buvo paskelbta informacija, kad Avenas vaidino svarbų vaidmenį lobizuojant Rusijos Federacijos Vyriausybę dėl sprendimo smarkiai padidinti muitus importuojamiems automobiliams, o tai buvo naudinga Berezovskio įmonei „LogoVAZ‘‘.
1998 metais laikraščio „Soveršenno Sekretno‘‘ žurnalistai apkaltino Petrą Aveną neteisėtai įsigijus Aleksejui Tolstojui priklausantį valstybinį vasarnamį Barvichoje, netoli Maskvos. Žurnalistų teigimu, „Žukovkos“ generalinis direktorius Vladimiras Riabenko palaikė sprendimą dėl vasarnamio pardavimo Avenui už sumažintą kainą – 200 tūkst. dolerių, spėjama, dėl jo investicijų į „Žukovkos sveikatos komplekso“ statybą.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad sandorį patvirtinančiame mokėjimo nurodyme „Alfa-Bank“ paslaugomis naudojosi abi pusės – mokėtojas ir gavėjas. Mokėjimą už vasarnamį Avenas įformino kaip investicinį įnašą, todėl mokėjimas nebuvo apmokestintas.
1997 metais buvęs „Nižnevartovskneftegaz“ („TNK“ dukterinės įmonės) vadovas Viktoras Palij apkaltino „Alfa-Bank" struktūras neteisėtu „TNK“ privatizavimu. Spėjama, kad Avenas dirbdamas „Alfa Group“ ir būdamas atsakingas už ryšius su aukščiausio lygio valdžia, susisiekė su Valstybės turto komiteto pirmininku Alfredu Kochu, kuris padėjo laimėti konkursą ir nupirkti TNK akcijas gerokai mažesne kaina. Dėl to iždas prarado apie 1,4 mlrd.
2006 m. IPOC fondas pateikė ieškinį JAV pietinio Niujorko apygardos teismui prieš Alfa grupės struktūras, Petrą Aveną, Michailą Fridmaną, Leonidą Rožetskiną ir Hansą Bodmerį, buvusį Ciuricho firmos „Von Meiss Blum & Partners“ vadovą, kuris atstovavo 25,1 proc. „MegaFon“ pardavimui 2003 m. Ieškinys buvo pateiktas pagal Reketo ir korupcinio poveikio įstatymą. „IPOC“ teigimu, dėl atsakovų veiksmų buvo sukurta plati neteisėto akcijų ir lėšų pasisavinimo schema, dėl kurios nukentėjo „IPOC“ interesai. „IPOC“ fondas pareikalavo, kad kaltinamieji grąžintų iš jo pavogtas akcijas ir sumokėtų 150 mln. dolerių sumą.
2017 metais amerikiečių interneto portalas „BuzzFeed“ paskelbė ataskaitą, pagrįstą buvusio britų MI-6 žvalgybos agento, dirbusio su D. Trumpo oponentais Demokratų ir Respublikonų partijose, informacija. Dokumentuose teigiama, kad „Alfa Bank“ buvo Rusijos schemos, kuria buvo siekiama paveikti 2016 m. JAV prezidento rinkimus, dalis. Dokumentuose teigiama, kad „Alfa-Bank“ ir jo atstovai bendradarbiavo su „Kremliaus kampanija, siekdami kištis į Amerikos rinkimus“, ir kad „Fridmanas ir Avenas vis dar neoficialiai konsultuoja Putiną, ypač Jungtinių Valstijų klausimais“. „Alfa-Bank“ paneigė šią informaciją JAV teisme. „BuzzFeed“ mano, kad „Alfa“ pretenzijos yra bandymas persekioti žurnalistus.
2019 m. balandį JAV teisingumo departamentas paskelbė redaguotą specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos apie Kremliaus kišimąsi į JAV rinkimus versiją. Dokumente rašoma: „Alfa Group“ bendrasavininkas ir investicinės bendrovės „LetterOne“ įkūrėjas Petras Avenas tikino 2016 metų pabaigoje pažadėjęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sukurti komunikacijos kanalą tarp Maskvos ir Donaldo Trumpo komandos. Po to, kai D. Trumpas buvo išrinktas, Avenas pavedė „Letter One“ valdybos nariui Richardui Bartui surasti kontaktus pereinamojo laikotarpio administracijoje. Šis nurodymas buvo duotas netrukus po V. Putino susitikimo su aukščiausiais Kremliaus verslininkais ir praėjus kelioms savaitėms po asmeninio Aveno susitikimo su Rusijos vadovu akis į akį.
