„Mes abu sutinkame, kad Ukraina gali pasitikėti mumis, kad Ukraina gali pasikliauti Europa ir kad mes nenuvilsime (Kyjivo)“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis kalbėjo kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, sakiusiu: „Mes ir toliau remsime Ukrainos kariuomenę jos pasipriešinimo kare prieš Rusijos agresiją“.
JAV, Rusijos vadovai sutarė dėl smūgių Ukrainos energetikai stabdymo
Donaldas Trumpas ir V. Putinas antradienį per itin lauktą pokalbį telefonu susitarė dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos objektams sustabdymo, tačiau toli gražu neužtikrino visiško ugnies nutraukimo.
JAV ir Rusijos lyderiai kalbėjosi ilgiau nei pusantros valandos ir abu išreiškė viltį pataisyti šalių santykius.
Tačiau Rusijos prezidentas nesutiko su Vašingtono siūlomomis visiškomis 30 dienų paliaubomis Rusijos invazijoje į provakarietišką kaimynę.
Kremlius pranešė, kad V. Putinas sutiko 30 dienų sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos objektams ir jau davė atitinkamą įsakymą savo kariuomenei.
Baltieji rūmai atskirai nurodė, kad „lyderiai susitarė, jog judėjimas taikos link prasidės nuo paliaubų energetikos ir infrastruktūros srityse“.
Per jau trejus metus besitęsiantį karą Rusija sudavė daugybę smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Kremliaus pareiškime teigiama, kad Ukraina, kuri bombardavo daugybę Rusijos naftos infrastruktūros objektų, taip pat sutiko su paliaubomis dėl energetikos taikinių, nors Kyjivas dar nepateikė jokių komentarų.
Dviejų šalių lyderiai susitarė, kad „Artimuosiuose Rytuose nedelsiant prasidės“ platesnės derybos dėl paliaubų, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, kuriame taip pat kalbama apie „didžiulę naudą“, jei Rusija ir Jungtinės Valstijos pagerins savo santykius.
Tačiau Kremliaus pareiškime sakoma, jog „pagrindinė sąlyga“ siekiant taikos būtų Vakarų karinės ir žvalgybos paramos Ukrainos kariuomenei nutraukimas. Tokia pozicija neabejotinai sukels nerimą Kyjivui ir Europos sostinėms, jau apkaltinusioms V. Putiną vilkinimu.
„Nori taikos“
D. Trumpas dar prieš skambutį davė suprasti, kad yra pasirengęs aptarti „tam tikro turto padalijimą“ – kokias okupuotos Ukrainos dalis Rusijai būtų leista pasilikti.
Pokalbio išvakarėse JAV prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad dėl „daug galutinio susitarimo elementų sutarta, bet daug dar lieka“.
JAV sąjungininkai, sunerimę dėl D. Trumpo pastarojo meto posūkio Rusijos link, baiminasi, kad respublikonas per daug nusileis Rusijos prezidentui – lyderiui, kuriuo jis ne kartą yra išreiškęs susižavėjimą.
Kyjivas jau sutiko su JAV pasiūlymu 30 dienų sustabdyti kovas. Antradienį prieš skambutį jis pareiškė, jog tikisi, kad Maskva „besąlygiškai“ sutiks su paliaubomis.
„Atėjo laikas Rusijai parodyti, ar ji tikrai nori taikos. Ukraina pritarė JAV pasiūlymui laikinai nutraukti ugnį 30 dienų. Tikimės, kad Rusijos pusė besąlygiškai pritars šiam pasiūlymui“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Tačiau V. Putinas ne kartą sakė, kad turi „rimtų klausimų“, kuriuos reikia aptarti, ir per antradienio pokalbį jų akivaizdžiai nepavyko iki galo išspręsti.
Antradienį prieš pokalbį jis pareiškė, kad Vakarai bandys pakenkti jo šaliai, nepaisant to, ar panaikins sankcijas, ir Maskvoje verslo lyderiams pasakė, kad jie turėtų ieškoti investicijų galimybių kitur.
Sakydamas iš esmės antivakarietišką kalbą, V. Putinas sakė, esą Didžiojo septyneto (G-7) grupė yra per maža, kad ją būtų galima pamatyti žemėlapyje, ir kad Vakarų dominavimas „slūgsta“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
