Afganistano valdžia į trečiąjį susitikimą Maskvoje, į kuri nebuvo pakviesta, sureagavo piktai, nes jame buvo pasiūlyta sušvelninti Jungtinių Tautų suvaržymus, taikomus svarbiausiems Talibano vadams. Tai yra visiškai priešinga pozicija Kabulo prašymams (kurie pateikti JT), kad Talibano vadas Mullah Haibatullah Akhundzada būtų įtrauktas į juoduosius organizacijos sąrašus dėl nesutikimo dalyvauti taikos derybose. Taigi, trišalės kalbos Maskvoje atspindėjo vieną iš dviejų Talibano iškeltų dialogo su Kabulu sąlygų dėl suvaržymų. Kita sąlyga, primenama, buvo JAV vadovaujamų NATO pajėgų pasitraukimas iš Afganistano.
„Tai koncentruotos pastangos susitvarkyti su situacija po Vakarų pasitraukimo iš Afganistano pasekmėmis ir galimybė, kurią Rusija įžvelgia savo pozicijų stiprinimui Centrinėje Azijoje. Čia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali iš naujo įrodinėti savo pranašumą ir Kinija visai mielai sutinka jai padėti šiuo klausimu. Tuo tarpu kalbant apie Indijos-Ramiojo vandenyno strateginius reikalus, Rusija turėtų padėti Kinijai“, - mano „King’s College London“ tarptautinių santykių profesorius Harshas V. Pantas.
Toks besikuriantis bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pekino klostosi tuo metu, kai neaišku, ar naujuoju JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas pritars praėjusių metų liepą pasiektam susitarimui, kad NATO ir toliau tieks finansinę ir karinę paramą afganų saugumo pajėgoms iki 2020-ųjų pabaigos. Po Trumpo pergalės, NATO lyderiai nuolat įspėja, kad ankstyvas JAV pajėgų atitraukimas galėtų turėti pražūtingų pasekmių afganų valdžiai, kuri nuo 2015 metų kovose su Talibanu jau prarado reikšmingą teritorijos dalį.
Dabartinių Rusijos veiksmų taikinys yra 2014 metų rugsėjį sudarytas dvišalis saugumo paktas tarp Afganistano ir JAV, kuris leidžia Pentagonui išlaikyti devynias karines bases visame Afganistane po to, kai NATO pajėgos pasitraukia.
Putino specialusis pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV minėtosios bazės reikalingos tam, kad sulaikytų Rusiją nuo svarbiausios galios Vakarų Azijoje statuso atgavimo ir užkirstų kelią Kinijos įtakos stiprėjimui visoje Azijoje.
„Turint tokią infrastruktūrą kaip pagrindą, Amerikai reiktų tik 2-4 savaičių tam, kad į šalį grąžintų apie 100 tūkstančių karių. Tuomet, kai buvo sudarytas šis saugumo paktas, įspėjome afganus, kad tai gali turėti įtakos mūsų dvišaliams santykiams, jei amerikiečiai naudos minėtą infrastruktūrą prieš mūsų nacionalinius interesus“, - aiškina pasiuntinys.
Trišaliai pokalbiai dėl Afganistano sukuria forumą, kuris leistų kurti atsvarą JAV įtakai ir stabdytų naują amerikiečių partnerę Indiją. Indija ir JAV praėjusiais metais sutarė naudotis vieni kitų karinėmis bazėmis. To priežastis – suaktyvėjusi kinų veikla Indijos vandenyne (tendencija, pastebima nuo to, kai į valdžią 2013 metais atėjo prezidentas Xi Jinpingas).
Indijos užsienio reikalų ministras M.J. Akbaras praėjusią savaitę sukritikavo trišalį pasitarimą dėl to, jog buvo neįtraukti afganai, nepaisant to, kad Indijos „ilgametė draugė“ Rusija pareiškė, kad į kitus forumo susitikimus afganai bus pakviesti.
„Mes netikime, kad susitikimai, kuriuose nedalyvauja Afganistanas, gali išspręsti Afganistano problemas. Juk svarbiausia surasti būdą, kad reali pagalba būtų teikiama Afganistano žmonėms. Bet kokie politiniai sprendimai turi būti su afganų sutikimu, jų priimami ir jų pačių kontroliuojami. Jokie kiti sprendimai neduos rezultatų Afganistane“, - sakė ministras.
Kaip ir Sirijos atveju, Rusija stengiasi didinti savo įsitraukimą Afganistane pasinaudodama „Islamo valstybės“ veikimu. Ypatingai tam gerą kontekstą suteikia Maskvos paviešinta informacija, kad į Afganistaną ką tik persikėlė 700 „Islamo valstybės“ kovotojų šeimų, bėgančių iš Viduriniųjų Rytų. Po forumo dalyvių susitikimo Maskva paviešino pranešimą, kuriame „išreiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl Afganistane intensyvėjančios ekstremistinių grupių veiklos įskaitant ir afganiškąjį „Islamo valstybės“ sparną“.
Afganistano vidaus reikalų ministras praėjusią savaitę taip pat patvirtino, kad „Islamo valstybė“ jau aktyviai veikia mažiausiai 11 iš 34 šalies regionų.
Daug priklausys nuo to, ar Trumpas laikysis savo pažado susidorojimą su „Islamo valstybe“ laikyti savo absoliučiu prioritetu. Kitas svarbus klausimas, ar šiuo aspektu jis dirbs kartu su Putinu.
„Putinas iš tikrųjų tikisi, kad gali būti „dar vienas Sirijos atvejis“. Bet Afganistanas nėra Sirija ir jei Sirijoje kovos linijos yra gana aiškios, Afganistane yra tiek daug vidinių prieštaravimų ir nesutarimų tarp regioninių galių, kad Rusijai bus labai nelengva viską tvarkyti taip, kaip ji nori“, - įspėja Harshas V. Pantas.
Pirminis šaltinis: South China Morning Post
