„Nusprendžiau dalyvauti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose“, – vėlai šeštadienį Belgijos žiniasklaidai pranešė Ch. Michelis.
Nuo 2019 m. buvęs Belgijos premjeras eina 27 ES valstybių narių vadovų grupės pirmininko pareigas.
„Jei būsiu išrinktas, užimsiu vietą [Europos Parlamente]. Iki birželio pabaigos ar liepos pradžios EVT gali numatyti ir paskirti įpėdinį“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad iš karto po EP rinkimų jau numatyta surengti posėdį, kuriame bus nuspręsta, kas taps naujuoju EVT pirmininku.
ES vadovai patirs spaudimą
Tai pirmas kartas, kai EP rinkimuose kandidatuos pareigas einantis EVT pirmininkas. Įprastu scenarijumi Ch. Michelis būtų likęs eiti pareigas iki lapkričio pabaigos.
Kartu tai reiškia, kad ES šalių vadovai, kurie skiria EVT pirmininką, patirs didelį spaudimą susitarti dėl Ch. Michelio įpėdinio iki liepos 1 d., kai Vengrija turėtų perimti pirmininkavimą Tarybai rotacijos būdu šešiems mėnesiams, praneša „The Guardian“.
Jei ES šalių vadovai nesusitartų, V. Orbanas iki lapkričio pabaigos taptų vienu iš aukščiausių 450 mln. piliečių ES atstovų. Su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen jis būtų svarbiausias ES veidas.
To nenorėtų didžioji dauguma
Tokio scenarijaus – nekontroliuojamo V. Orbano valdymo Taryboje šešis mėnesius iškart po 2024 m. EP rinkimų – desperatiškai norėtų išvengti dauguma kitų 26 ES šalių vadovų, nes tarp jų ir V. Orbano didėja įtampa, ypač dėl Ukrainos palaikymo ir Vengrijos teisės viršenybės principo pažeidimų, rašo „Politico“.
Ukrainai gresia pasmerkimas?
Kaip vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė EP narys Moritzas Korneris, bet kokiu atveju V. Orbanui turi būti užkirstas kelias. Anot jo, Vengrijos premjeras yra „destabilizatorius, o ne moderatorius. Jam nepavyktų atlikti diplomatinio tarpininko vaidmens“.
Vengrijos premjerui, kaip „Putino mokiniui“, anot M. Kornerio, reikėtų suteikti „kuo mažiau galių, kitaip ES gresia sąstingis, o Ukrainai – pasmerkimas“.
„Negalima leisti, kad ES pirmininkautų Putino parankinis“, – taip pat „Bild“ pareiškė EP narys Danielis Freundas.
Anot politiko, ES valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų „pakeisti įstatus ir neleisti valstybėms narėms pirmininkauti EVT tol, kol jos vėl neįvykdys tokių sąlygų, kaip teisinės valstybės principo užtikrinimas“.
Jei tai būtų įgyvendinta, Vengrijos pirmininkavimas EVT būtų sustabdytas. Šalis turėtų užleisti vietą Lenkijai, kurios eilė ateis tik 2025 m. pirmoje pusėje.
Situaciją pakomentavo Vengrija
Sklandant spėlionėms, ar V. Orbanas, kuris yra ne kartą susivaidijęs su Europos Sąjunga (ES), galėtų laikinai perimti vadovavimą vienai pagrindinių bloko institucijų, Budapeštas pirmadienį paragino laikytis rimties.
„Visiems balsams, kurie svarsto, ar ministras pirmininkas Viktoras Orbanas galėtų eiti laikinojo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taptų Europos Parlamento nariu: išlaikykime strateginę rimtį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacs.
❗️To all those voices wondering whether @PM_ViktorOrban could serve as an interim President of the European Council, should @eucopresident become an MEP: Let's preserve our strategic calmness. pic.twitter.com/Dm7iVYPGpM
— Zoltan Kovacs (@zoltanspox) January 8, 2024
Vengrijos lyderis yra sakęs, kad praktikuoti „strateginę rimtį“ reiškia „kalbėti nedaug“ ir tai daryti „preciziškai ir atsakingai“.
