Teoriškai šis G8 valstybių lyderių susitikimas Vladimirui Putinui turėtų būti paskutinis, nes kitas įvyks Japonijoje jau po Rusijos prezidentų rinkimų, kurie numatyti 2008-ųjų kovą, rašo Prancūzijos dienraštis „Liberation“. Tačiau Rusijoje mažai kas tiki, kad jis pasitrauks.
Putinas pagal konstituciją 2008 m. rinkimuose neturi teisės kelti savo kandidatūros. Nors jis pats ne sykį kartojo, kad neketina pažeidinėti šios taisyklės, sprendžiant iš Rusijos gyventojų apklausų jie nemano, kad Putinas pasitrauks iš valdžios, teigia dienraštis.
Paskutinės nepriklausomos ir kritiškai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusios Rusijos radijos stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas Paryžiuje prancūzų žurnalistams paaiškino, kokie prieštaravimai drasko Vladimirą Putiną. Tai ketinimas užleisti savo kėdę kitam, baimė, kad reikės atsakyti už savo veiksmus ir įkyri idėja įsiamžinti šalies istorijoje.
„Putinas pabandys likti valdžioje, - sako senas opozicionierius Venjaminovas. – Bet jis nori išsaugoti vietą valstybių lyderių klube, bendrauti su galingų šalių prezidentais, o ne su iraniečiu Ahmadinejadu ar baltarusiu Lukašenka. Jis puikiai supranta, kad jei elgsis kaip Nazarbajevas Kazachstane, bus išmestas iš “didžiojo aštuoneto”.
Nors Nazarbajevo įgaliojimai baigiasi 2012 metais ir negali būti pratęsti, Kazachstano prezidentas praėjusį mėnesį ratifikavo konstitucijos pataisas, kurios leis jam asmeniškai kelti savo kandidatūrą rinkimuose tol, kol panorės.
Asmeninis saugumas
Daugelis komentatorių ir politikų praktiškai nuo pat pirmosios Putino kadencijos pradžios siūlė jam įvykdyti konstitucinę reformą, kuri panaikintų prezidento kadencijų ribojimą. Jis nekreipė į tai dėmesio.
“Putinas dažnai sako, kad pavargo, svajoja apie ramų gyvenimą. Jis norėtų gyventi kaip Berlusconis, vadovauti didelei žiniasklaidos imperijai. Taigi, jis norėtų tapti privačiu asmeniu. Tačiau yra viena problema: jo saugumas. Fizinis saugumas, atsižvelgiant į čečėnų pasikėsinimo pavojų, ir juridinis, turint galvoje teisinį persekiojimą, kuriuo gali prieš jį atsigręžti “Jukos” byla”, - teigia Venediktovas. Ši Rusijos naftos milžinė buvo sugriauta po to, kai jos vadovas 2003 m. stojo opozicijon Putinui.
Venediktovo teigimu Putino aplinka kuria scenarijus, kurie suteiks galimybę jam greitai grįžti į valdžią.
Pagal vieną iš jų būtų paskirtas įpėdinis, kuris greitai inicijuotų konstitucinę reformą, panašią į Prancūzijos – prezidentui įgaliojimai būtų suteikiami 5 metams, o galimų kadencijų skaičius apribojamas.
“Po to naujasis prezidentas paskelbtų referendumą, o po dviejų metų atsistatydintų”, - aiškina žurnalistas. Kelias liktų laisvas, ir Putinas, nesusijęs su šia reforma, galėtų ir toliau tvirtinti, kad jis – tikras demokratas.
“Pėstininkai”
Likus mažiau nei metams iki savo kadencijos pabaigos Rusijos prezidentas vis dar neįvardija įpėdinio. Tačiau jis “sujungė” sistemą, rašo „Liberation“. Mažiausiai dvi grupuotės – buvę jo bendražygiai iš Sankt Peterburgo, dirbę su Putinu, kuomet jis buvo miesto mero pavaduotojas, ir „jėgos struktūrų“ atstovai, buvę jo kolegos iš KGB, stumia savo „pėstininkus“.
„Tačiau bus tik vienas „didysis rinkėjas“. Spręs Putinas, nes ant kortos pastatytas jo saugumas. Lygiai taip pat Putinas garantavo saugumą Jelcinui“, - teigia Venediktovas.
Pirmojo pokomunistinės Rusijos vadovo mirtis privertė Putiną susimąstyti. „Aš mačiau, kaip jis žvelgė į kapą, tarsi klausdamas pats savęs, kas liks po jo didžiojoje istorijoje. Jis norėjo atkurti Didžąją Rusiją. Nepavyko. Jis susitelkė į rusiškąjį identitetą, kalbą ir stačiatikybę. Viską valdo KGB“, - sakė žurnalistas.
