Donecko liaudies respublika (DLR) ir Luhansko liaudies respublika (LLR) pasiskelbusių darinių lyderiai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis „iniciatyvą palaikė, pažymėję, kad dar reikia papildomai išnagrinėti šį klausimą su ukrainiečių atstovais“, sakoma pranešime apie minimo telefoninio pokalbio rezultatus.
Prorusiški separatistai šių „respublikų“ įkūrimą paskelbė po 2014 metų kovo, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Dėl to Ukrainos rytuose įsiplieskė iki šiol tebesitęsiantis karas, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Numanomas V. Putino noras ir galimybės įsikišti pakurstys Vakarų vyriausybių pareiškimus, kad V. Putinas aktyviai dalyvauja režisuojant įvykius Rytų Ukrainoje.
Konflikto pradžioje Rusija ne kartą neigė siunčianti per sieną karius ar ginklus, bet vėliau V. Putinas pripažino, kad kai kurie Rusijos kariškiai galbūt yra išvykę kovoti kaip savanoriai Rytų Ukrainoje.
„Prezidentas niekuomet neslėpė fakto, kad jis gali kreiptis su prašymais, gali padaryti tam tikrą įtaką; tačiau jo įtaka nėra beribė“ apsišaukėliškose respublikose, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, V. Putinas negalėjo režisuoti įvykių Rytų Ukrainos regionuose, nes „tai yra nepriklausomai egzistuojančios respublikos“.
Anksčiau trečiadienį lankydamasis netoli Maskvos esančiame Naujosios Jeruzalės vienuolyne visuomeninio judėjimo „Ukrainos pasirinkimas – liaudies teisė“ lyderis Viktoras Medvedčukas kreipėsi į Rusijos lyderį su prašymu palaikyti pasiūlymą dėl belaisvių apsikeitimo tarp Ukrainos ir separatistų.
V. Medvedčukas, su Kremliaus vadovu palaikantis glaudžius ryšius, V. Putinui pareiškė, kad Ukraina pasirengusi pagal apsikeitimą belaisviais iki Kalėdų paleisti 306 žmones ir tikisi separatistų laikomų 74 žmonių paleidimo.
V. Putinas aptarė V. Medvedčuko pasiūlymą su A. Zacharčenka ir I. Plotnickiu, kurie „tą iniciatyvą palaikė“, nurodė Kremlius. Šią informaciją ketvirtadienį taip pat patvirtino ir DLR bei LLR lyderiai.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmoji pavaduotoja Iryna Heraščenko savo ruožtu pareiškė, kad „visų belaisvių išlaisvinimo raktas yra Kremliuje“.
„Labai tikimės, kad iki Naujųjų metų šimtai žmonių, laukiantys savo artimųjų, sulauks gerų naujienų dėl jų paleidimo“, – politikę citavo viena Ukrainos televizija.
Kijevas kaltina Maskvą konflikto kurstymu rytiniuose Ukrainos regionuose, separatistų ginklavimu ir rusų karių siuntimu jiems į pagalbą.
Kremlius savo ruožtu neigia kaip nors prisidedantis prie tų kovų, nors nuo 2014-ųjų balandžio, kai prasidėjo karas, Rusijos ir Ukrainos sieną kirto gausybė rusų tankų ir karių.
