Rusijos liberalioji opozicija surado priežastį džiaugtis: „gana netikėtai municipaliniuose rinkimuose rugsėjo 10-ąją jos kandidatams pavyko iškovoti 250 iš 1502 mandatų“, rašoma leidinyje.
„Pirmą sykį per pastaruosius 10 metų Maskvoje pasirodė rajonai, kuriuose Kremliaus „Jedinaja Rossija“ išvis nedirbs, arba bus mažumoje. Daugelis ekspertų jau traktuoja tai kaip įrodymą, kad prasta ekonominė situacija, iššaukta taip pat ir Vakarų sankcijų, tariamai sustiprino žmonių valią pakeisti sistemą“, – rašoma leidinyje, pažymint, kad iš tiesų viskas nėra taip tiesmukai paprasta, kaip atrodo.
Jeigu stebėtume bendrą šios situacijos vaizdą, aiškina žurnalistas, gaunasi, kad „opozicija įsisavino visai ne valdančiosios partijos balsus, o taip vadinamosios valdomos opozicijos, tokių kaip komunistų. Maža to, liberaliosios opozicijos sėkmė apsiriboja tuose sostinės rajonuose, kurie visada buvo nusiteikę „opoziciškai“ ir leidinio „Vedomosti“ netgi buvo įvardinti kaip „opozicijos getas“.
„Rinkėjų aktyvumas, sudaręs apgailėtinus 14,8 proc. gebėtų nuliūdinti net ir labiausiai optimistiškai nusiteikusius sistemos kritikus. „Wind of Change“ (pokyčių vėjas) išlieka silpnu brizu“, – konstatuojama leidinyje.
„Poreikis demokratijai ir ir dalyvavimas politikos išreikšti silpnai. Ir dėl to kalti taip pat ir dabartiniai ekonominiai sunkumai. Žmonės užsiėmę kitomis problemomis – jiems nėra kada mąstyti apie demokratinės laisvės privalumus“ – aiškinama „Die Welt“. Tokias išvadas, leidinio teigimu, galima daryti atsižvelgus į „Levada centr“ apklausą, darytą rugpjūtį.
Anot apklausos, „beveik 61 proc. apklaustųjų yra sunerimę dėl kainų kilimo. Beveik pusę jų neramina augantis skurdo lygis tarp gyventojų, o trečdalį gąsdina korupcijos ir nedarbo lygis“, cituojami apklausos rezultatai leidinyje.
„Situacija dėl žmogaus teisių apribojimų, demokratinių laisvių ir žodžio laisvės apribojimų neramina vos 4 proc. apklaustųjų. Nedaug daugiau, negu prieš ketverius metus“, – teigiama straipsnyje.
Įsivaizdavimas, kad ekonominės problemos gali paveikti demokratijos vystymąsi ar tapti revoliucijos impulsu, Maskvos atveju pasirodė neveikiantis.
Nepaisant ekonomikos rodiklių augimo – šalies BVP netikėtai išaugo antrojo ketvirčio metu 2,5 proc, infliacija pasiekė savo istorines žemumas, nukritus iki 3,3 proc., o bedarbystės lygis sudaro 5 proc. – „gyventojai, tikėtina, nežiūri į situaciją šalyje per rožinius akinius. Juos krizė palietė pirmiausiai, o realios pajamos susitraukė stipriau negu kiti BVP rodikliai“.
Tiesa, oficialiais duomenimis, jau 2017 metais realios gyventojų pajamos turėtų augti vidutiniškai 3 proc., o 2018 metais tikimasi 4 proc. augimo. Apie tai prabilo ekonomikos vystymosi ministras Maksimas Oreškinas.
Tačiau tam, kad gyventojai pagal savo gerbūvį grįžtų į „nulintuosius“, būtina įvykdyti ryžtingas struktūrines reformas, pažymima „Die Welt“. O tai reikštų ir kišimąsi į autoritarinį režimą, teisinės valstybės sureguliavimą, žiniasklaidos laisvę ir monopolijos panaikinimą.
Tame ir yra problema: veiksnių demokratinių institutų diegimas įmanomas tik esant panašių struktūrinių reformų poreikiui. O jo nesimato. Tačiau net jeigu artimoje ateityje ir pavyktų pasiekti pasakišką augimo rodiklį ir be struktūrinių reformų, tai nebūtinai reikštų demokratinių laisvių poreikio augimą. „Levada centr“ ekspertai savo komentaruose pažymi, kad per visą posovietinę istoriją susirūpinimas dėl piliečių teisių apribojimų, demokratinių teisių ir laisvių pasireikšdavo ne daugiau nei 5 proc. respondentų.
Tai liečia ir „nulintuosius“, kuomet pirmą sykį Rusijos istorijoje žmonės pakėlė savo gerbūvį. „Tačiau ir tuomet rusai buvo užsiėmė iš esmės tik pinigų uždirbimu. Būtent tuomet jie leido Kremliui įtikinti juos pačius sudaryti žymiojo visuomeninio susitarimo aktą, kuris numato politinę apatiją mainais į ekonominį gerbūvį“.
„Gaunasi taip, kad Putino autoritarinė sistema gali nebijoti nei savo piliečių skurdo, nei jų nepasitenkinimo. Ir tik jeigu nepasitenkinimas tęsiasi pakankamai ilgai, situacija valdžiai gali tapti pavojinga. Kaip 2011-ųjų gruodį, kuomet šimtai tūkstančių žmonių visoje Rusijoje išėjo į gatves palaikyti pokyčių sistemoje“, – rašoma leidinyje.
Tokioje situacijoje nežymūs atsitraukimai negelbėja, tik priveda prie tolimesnės radikalizacijos ir augančio noro pakeisti sistemą. Logiška, kad Kremlius 2012-ųjų pradžioje nusprendė imtis represijų ir užsukti veržles.
