Antradienį lyderiai virtualiai susirinks į Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) – Rusijos ir Kinijos įkurtos saugumo grupės, siekiančios pasipriešinti Vakarų sąjungoms nuo Rytų Azijos iki Indijos vandenyno – viršūnių susitikimą.
Tai reta tarptautinė grupė, kurioje jo šalis vis dar sulaukia paramos.
Šiemet renginį organizuoja Indija, kuri ŠBO nare tapo 2017 metais. Tai dar viena proga ministrui pirmininkui Narendrai Modi (Narendrai Modžiui) pademonstruoti didėjančią šalies įtaką pasaulyje.
Iki šiol grupė daugiausia dėmesio skyrė saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui, kovai su terorizmu ir prekyba narkotikais, klimato kaitos problemai spręsti ir padėčiai Afganistane po to, kai 2021 metais valdžią perėmė Talibanas. Kai užsienio reikalų ministrai praėjusį mėnesį susitiko Indijoje, Rusijos karas Ukrainoje beveik nefigūravo jų viešuose pasisakymuose, tačiau, anot analitikų, besivystančioms šalims kylantys padariniai dėl maisto ir kuro saugumo tebekelia grupei susirūpinimą.
Šis forumas kaip niekada svarbus Maskvai, kuri nori parodyti, kad Vakarams nepavyko jos izoliuoti. Šiai grupei priklauso ir keturios Centrinės Azijos valstybės – Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Tai yra regionas, kuriame Rusijos įtaka yra didelė. Kitos šalys yra Pakistanas, kuris tapo grupės nariu 2017 metais, ir Iranas, kuris turėtų prisijungti antradienį. Į narystę taip pat pretenduoja Baltarusija.
„Šis ŠBO susitikimas iš tiesų yra viena iš nedaugelio galimybių Putinui parodyti savo jėgą ir patikimumą“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro Pietų Azijos instituto direktorius Michaelas Kugelmanas.
„Norės nuraminti savo partneres“
Nė viena šalis narė nepasmerkė Rusijos Jungtinių Tautų rezoliucijomis, vietoje to nusprendusios susilaikyti. Kinija yra paskyrusi pasiuntinį tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, o Indija ne kartą ragino taikiai išspręsti konfliktą.
Asmeniškai V. Putinui aukščiausiojo lygio susitikimas yra galimybė parodyti, kad jis kontroliuoja padėtį po trumpai trukusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių boso Jevgenijaus Prigožino maišto.
„Putinas norės nuraminti savo partneres, kad jis vis dar išlieka tvirtu vadovu, ir nepalikti jokių abejonių, kad iššūkiai jo vyriausybei buvo sutriuškinti“, – teigė Brookingso instituto Vašingtone vyresnioji mokslinė bendradarbė Tanvi Madan.
Gegužę Indija paskelbė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas vyks internetu, o ne asmeniškai, kaip pernai Samarkane, Uzbekistane, kur V. Putinas pozavo nuotraukoms ir vakarieniavo su kitais lyderiais.
Bent jau Naujajam Deliui atrodo, kad priimti V. Putiną ir Kinijos vadovą Xi Jinpingą praėjus vos dviem savaitėms po to, kai N. Modi buvo iškilmingai pagerbtas Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno valstybiniu vizitu, nebūtų idealu.
Po visų fanfarų, kurių N. Modi sulaukė iš JAV lyderių per savo neseniai vykusį vizitą, Indijai „būtų per anksti priimti Kinijos ir Rusijos lyderius“, sakė M. Kugelmanas.
Indijos santykiai su Maskva išliko tvirti per visą karą; Indija įsigijo rekordinį kiekį rusiškos žalios naftos ir 60 proc. savo gynybos įrangos gauna iš Maskvos. Tuo pat metu JAV ir jų sąjungininkės stengiasi įsiteikti Indijai, kurią laiko atsvara augančioms Kinijos ambicijoms.
„Vienu metu bendrauja su visais“
Pagrindinis Indijos prioritetas šiame forume – subalansuoti ryšius su Vakarais ir Rytais. Rugsėjį šalyje taip pat vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas – dar viena platforma, kurioje Naujasis Delis gali užmegzti glaudesnius ryšius su Vidurine Azija.
„Indija puoselėja tokią užsienio politiką, kurioje vienu metu bendrauja su visais“, – teigė analitinio centro „RAND Corporation“ Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono analitikas Derekas Grossmanas.
Stebėtojai sako, kad Naujasis Delis aukščiausiojo lygio susitikime sieks užtikrinti savo interesus. Tikėtina, kad jis pabrėš būtinybę kovoti su vadinamuoju tarpvalstybiniu terorizmu – tai yra užuomina į Pakistaną, kurį Indija kaltina ginkluojant ir rengiant sukilėlius, kovojančius už Indijos kontroliuojamo Kašmyro nepriklausomybę arba jo prijungimą prie Pakistano. Islamabadas šį kaltinimą neigia.
Indija taip pat gali pabrėžti, kad reikia gerbti teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o tai dažnai yra kaltinimas kitai jos varžovei Kinijai. Indija ir Kinija jau trejus metus intensyviai ginčijasi dėl tūkstančių karių, dislokuotų palei jų ginčijamą sieną rytiniame Ladako regione.
Analitikai teigia, kad Kinija, siekdama įsitvirtinti kaip pasaulinė jėga, tampa dominuojančia veikėja tokiuose forumuose kaip ŠBO, kur pastaraisiais metais išaugo tokių šalių kaip Mianmaras, Turkija ir Afganistanas susidomėjimas visateise naryste.
„ŠBO riboja tai, kad Kinija ir Rusija bando paversti ją antivakarietiška grupe, o tai neatitinka nepriklausomos Indijos užsienio politikos“, – sakė T. Madan.
Ilgalaikėje perspektyvoje ŠBO taip pat gali tapti iššūkiu Vašingtonui ir jo sąjungininkėms.
„Šalims, kurioms nepatinka Vakarai ir jų užsienio politika, ŠBO yra sveikintina alternatyva, visų pirma dėl Rusijos ir Kinijos vaidmens. (...) Manau, kad tai rodo, kokia svarbi ir kelianti susirūpinimą ši grupė gali būti daugeliui Vakarų sostinių, ypač jei ji toliau plėsis“, – teigė M. Kugelmanas.
