Kremliaus paskelbtose nuotraukose matyti, kaip V. Putinas lankosi prie memorialų, įskaitant kapines, ir sugriautos mokyklos, kurioje čečėnų kovotojai įkaitais paėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, vietą.
2004 metų rugsėjo 1-ąją prasidėjusi įkaitų drama truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po virtinės sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi įkaitai.
Incidentas Kaukazo Šiaurės Osetijos regione įvyko islamistų čečėnų separatistų, kuriuos V. Putinas vadino teroristais, partizaninio sukilimo prieš Maskvą metu.
1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, V. Putinas pradėjo didelį puolimą, siekdamas numalšinti ginkluotą Čečėnijos nepriklausomybės siekį.
Rusijos lyderio karas su Čečėnijos sukilėliais pradžioje padėjo padidinti jo populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano tragediją kaip „asmeninį skausmą“, su kuriuo jis gyvens visą gyvenimą.
V. Putinas ir Kremlius sulaukė kritikos dėl elgesio po išpuolio.
Jis įvyko praėjus dvejiems metams po to, kai čečėnų kovotojai Maskvos teatre paėmė šimtus įkaitų. Tąsyk žuvo daugiau kaip 130 žmonių – dauguma jų buvo pražudyti Rusijos specialiųjų pajėgų į teatrą pripurkštų dujų.
Antradienį V. Putinas padėjo raudonų rožių šalia paminklo kapinėse ir nusilenkdamas „pagerbė teroristinio išpuolio aukų atminimą“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
Jis taip pat padėjo raudonų rožių prie paminklo Rusijos specialiųjų pajėgų nariams, žuvusiems per mokyklos šturmą.
V. Putinas po išpuolio Beslane lankėsi tik kartą – 2008-aisiais, eidamas ministro pirmininko pareigas.
Buvusios mokyklos vietoje dabar įkurtas „tarptautinis kultūrinis ir patriotinis terorizmo prevencijos centras“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
