Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė Giedrė, rudens-žiemos semestrą praleido pietvakarių Vokietijoje, antrame pagal dydį šio regiono mieste- Manheime. „Apie Erasmus programą sužinojau iš vyresnio brolio. Man visada patiko kelionės ir galimybė išvažiuoti, tad stojau į universitetą jau žinodama, kad tikrai pasinaudosiu šia proga. Pildžiau anketą jau pirmą semestrą, tačiau buvau per jauna, bet po dviejų metų praėjau atranką ir paaiškėjo, kad keturis mėnesius praleisiu studijuodama Vokietijoje.“
Dilema- kur gyventi?
Universitetas atvykstantiems iš užsienio studentams skiria limituotą vietų skaičių bendrabučiuose, tad ne retai į būsto paieškas tenka įsitraukti ir pačiam. Universitetas rekomenduoja kelias internetines būsto nuomos svetaines. Vienose galima rasti butų nuotraukas su aprašymais bei tiksliomis kainomis su mokesčiais ir be, kitose studentai ieško bendrai buto nuomai norinčių jungtis studentų, priežastis paprasta, taip ne tik linksmiau, bet ir pigiau. Giedrė būsto ieškojo savarankiškai net du mėnesius.
„Jau maniau reikės gyventi dėžėje, bet likus porai savaičių iki išvykimo man galiausiai pasisekė, radau du vokiečius, kurių buto draugė pusmečiui apleido savo kambarį ir išvyko mokytis į Ryga. Dėl kambario nuomos kalbėjomės per „Skype“ internetu, aš jiems, matyt, patikau tad jie nusprendė priimti mane pusmečiui“, sako Giedrė. „Gyvenau dešimt minučių pėstute iki centro ir kelios minutės su tramvajumi, tad viskas buvo ranka pasiekiama ir labai patogu.“
Kokybiškos studijos
Vokietiją Giedrė pasirinko dėl savo studijų programos ir kalbos: „Mokausi anglų ir vokiečių filologiją, tad norėjau patobulinti ir pagilinti žinias.“ Didelį įspūdį paliko pats Manheimo universitetas, kuris, anot Giedrės, buvo didžiulė, antra pagal dydį pasaulyje barokinė pilis: „Visų pirma nerealią atmosferą kūrė pats universiteto pastatas, pavyzdingi ir be galo stropūs vokiečiai studentai vertė pasitempti, be to, didelį įspūdį paliko tai, jog dėstytojai ten labai kompetentingi.“ Giedrė teigia, kad studijuoti nebuvo taip sunku, kaip galvojo, „ Kuomet aplink tave vien motyvuoti studentai bei dirbti verčiantys dėstytojai, norom ar nenorom ši aplinka įkvepia mokytis“.
Visos galimybės kelionėms
Paklausta, kas labiausiai įstrigo atmintyje iš pusmečio Vokietijoje, Giedrė ilgai nedvejoja: „Galimybė pakeliauti. Per savo keturių mėnesių viešnagės laikotarpį aplankiau net 14 Vokietijos miestų bei net penkis kart buvau Prancūzijoje. Apžiūrinėjome kalėdinį Strasbūrą, Mersedes Benz muziejų Štutgarte, viešėjome senojo Heidelbergo zoologijos sode bei aplankėme daug kitų tradicinių Vokietijos miestų ir miestelių. Puikias sąlygas keliavimui Vokietijoje suteikė studento semestro bilietas, kuris kainavo 130 euru pusmečiui, tačiau su juo galėjai važinėti tiek traukiniais, tiek tramvajais visame Badeno-Viurtembergo regione nemokamai.“
Klaidingi stereotipai ir negirdėti įpročiai
„Didelį įspūdį paliko patys žmonės- jų mandagumas, tvarkingos gatvės ir švarus bei greitas viešasis transportas. Nepaneigsi, kad vokiečiai tikrai geria labai daug alaus ir valgo daug mėsos- ypač mėgstami tradiciniai šniceliai. Keista, tačiau visad maniau, kad garsusis Octoberfestas yra svarbiausia vokiečiams šventė, tačiau pabendravus su vietiniais paaiškėjo, kad tai didžiąja dalimi turistų šventė, kuri patiems vokiečiams net ne taip rūpi.
Taip pat klaidingai įsivaizdavau, kad visi vokiečiai nevėluojantys pedantai, tačiau būdama ten, net pati iš jų perėmiau blogą įprotį vėluoti. Nustebau, kuomet po pirmos paskaitos universiteto klasėje studentai pradėjo stuksenti į stalą kumščiu, pasirodo, tai kasdienis atsisveikinimas su dėstytoju po paskaitos.
Taip pat nustebino išskirtinis parduotuvių darbo laikas sekmadieniais. Čia sekmadienis- šventa diena, nedirba net maisto prekių parduotuvės, tad savaitgalio pietumis žmonės apsirūpina iš anksto.“
Šimtas argumentų „UŽ“
Paklausta ar važiuotų dar kartą, studentė nedvejodama linksi galva: „Tikrai taip, visais dviem šimtais procentų“, o dvejojantiems pataria: „Jei yra bent menkiausias noras išvažiuoti, tikrai verta. Nuoširdžiai sakant, tai buvo geriausias kursas per mano trejus metus universitete- nepamirštama patirtis. Galiu pasakyti šimtą argumentų už ir nematau absoliučiai nei vienos priežasties nuteikiančios prieš.“
