Klaipėdos bendrovės "Baltlanta" paraginta, Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Pusiaujo Gvinėjai, kurioje prašoma, kad ši šalis sutiktų ginčą dėl Lietuvos transporto laivo "Rytas" užgrobimo spręsti tarptautiniame Hamburgo tribunole.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", "Ryto" savininkai ir prieš trejus metus įkaitų dalią patyrę jūrininkai nepraranda vilties, kad užpuolikai stos prieš tarptautinį teismą ir privalės atlyginti moralinę ir materialinę žalą.
Kol kas "Baltlanta" negali paneigti Pusiaujo Gvinėjos valdžios "Rytui" mestų kaltinimų - piratavimą atviroje jūroje primenančius šios šalies pareigūnų veiksmus pirmiau turi teisiškai įvertinti tarptautinės institucijos.
"Pusiaujo Gvinėjai atsiliepus į mūsų kvietimą ir sutikus bylinėtis Hamburgo tribunole, galėtume civilizuotai išsiaiškinti, kas kaltas dėl šio nemalonaus incidento", - dienraščiui sakė URM sekretorius Darius Jurgelevičius.
Lietuvos nota Pusiaujo Gvinėjai buvo įteikta per Ispanijos ambasadą šioje šalyje. Per mėnesį afrikiečiai į ją neatsakė. Jie nereagavo ir į ankstesnius Lietuvos prašymus.
"Jei iš Pusiaujo Gvinėjos valdžios negausime jokio atsakymo, visos mūsų galimybės dėl "Ryto" inicijuoti tarptautinį procesą tarptautiniame Hamburgo tribunole bus išnaudotos", - sakė D.Jurgelevičius.
URM sekretoriaus teigimu, Lietuva negali vienašališkai kreiptis į Hamburgo tribunolą tik todėl, kad nėra prisijungusi prie tokių ginčų sprendimo procedūras nustačiusios Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinės jūrų teisės.
Tuo tarpu viena skurdžiausių pasaulio valstybių vadinama Pusiaujo Gvinėja, diplomatų žiniomis, prie šios konvencijos yra prisijungusi prieš keliolika metų.
Dokumentai dėl konvencijos ratifikavimo, D.Jurgelevičiaus teigimu, jau perduoti Seimui.
"Baltlanta" nesutinka su URM nuomone, kad, afrikiečiams vengiant stoti prieš Hamburgo tribunolą, ir bendrovei, ir "Ryto" įgulos nariams lieka tik susitaikyti su esama padėtimi.
"Konvencijos neratifikavusios šalys gali pačios kreiptis į tribunolą, jei kita pusė išsisukinėja nuo proceso", - sakė "Baltlantos" direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Savčenka.
Pusiaujo Gvinėjos teritorine jūra plaukusį "Rytą" šios šalies pareigūnai sulaikė 2000 metų lapkričio 10 dieną ir nurodė plaukti į Malabo uostą.
Netrukus laivo savininkams buvo paskirta 1 mln. JAV dolerių bauda. Ją Pusiaujo Gvinėjos teismas laivui paskyrė už "neteisėtą plaukimą Pusiaujo Gvinėjos teritorine jūra neiškėlus valstybės vėliavos, neteisėtą sustojimą jos teritorinėje jūroje ir pasipriešinimą pareigūnams bei už kontrabandą".
Laivo savininkai nesutinka su teismo išvadomis ir atsisako mokėti baudą.
Laivo savininkų teigimu, nukrypęs nuo kurso bei nelaisvėje 40 parų praleidęs "Ryto" laivas per tą laiką patyrė beveik 500 tūkst. litų nuostolį.
BNS
