Ne visi moksleiviai laukia rugsėjo 1-osios. Juos gąsdina mokslų našta, tėvų spaudimas pirmauti, nesantaika su bendraamžiais ar mokytojais. Galutinai įsigalėjo ir visuomenės nuostata, kad po vidurinės mokyklos trūks plyš reikia siekti studijų universitete.
Po vidurinės mokyklos mokslų nenutraukia 80 proc. abiturientų. Absoliuti jų dauguma mokosi aukštosiose mokyklose. Nuogąstavimą, kad mokymasis tampa formalumas, nes reikia diplomo, sustiprina tyrimai. Jie atskleidžia, kad meile mokyklai nedega daugiau nei pusė Lietuvos vaikų.
Myli nevienodai
Keturias klases baigę vaikai neišvarginti namų darbų. Jų neslegia egzaminų baimė. Vienuolikamečiai turėtų būti laimingi mokiniai ir degti meile mokyklai. Tačiau taip nėra. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija neseniai paskelbė tarptautinės apklausos duomenis, rodančius, kad vienuolikos metų vaikų meilė mokyklai skirtingose pasaulio vietose yra labai nevienoda.
Tyrimas atliktas 29 Europos šalyse, taip pat JAV ir Kanadoje. Pasirodo, labiausiai mokyklą myli Makedonijos vaikai: 83, 4 proc. mergaičių ir net 89, 1 proc. šios šalies berniukų. Lietuvoje mokyklą myli 37,5 proc. mergaičių ir 40, 7 proc. berniukų. Mažiausiai mokyklą myli Suomijos vienuolikamečiai: 8, 4 proc. mergaičių ir 12,7 proc. berniukų. Įdomu tai, kad, kaip rodo neseniai Briuselyje paskelbta ataskaita, Suomijos švietimo sistema yra laikoma viena geriausių tarp Europos Sąjungos šalių.
Spaudžia tėvai
Klaipėdos gatvėse pakalbinti paskutiniąsias laisvas dienas iki rugsėjo 1-osios gyvenantys moksleiviai kone vienu balsu tvirtino nenorintys į mokyklą. Iš pradžių pajuokaudavo, kad smagu tinginiauti. Įsikalbėjus paaiškėdavo gilesnės nenoro eiti į mokyklą šaknys. “Užkniso” tas nuolatinis tėvų ir mokytojų raginimas: “Pirmyn!”. Jie patys dreba, ir mane verčia drebėti dėl geresnio pažymio. Nuolat gąsdina, kad jei blogai mokysiuosi, šluosiu gatves”, - pyko būsimasis dešimtokas.
Pasak moksleivių, suaugusieji sukuria vadinamąją gyvenimo tikslų kartelę, ir kelia ją vis aukščiau. “Man nuolat primenama, kad klasėje galėčiau būti pirmoji mokinė. Turiu užgniaužti savo svajones ir jausmus, kad tik gimdytojai būtų laimingi. Niekam nerūpi, ko iš tiesų noriu ir ką sugebu. Susidaro įspūdis, jog privalau įgyvendinti nerealizuotas tėvų svajones”, - skundėsi vienuoliktokė.
Bijo “subobėti”
Kai kuriuos vaikus purto vien mintis, kad reikės vėl būti kartu su nemėgstamu pedagogu. “Mes vertiname griežtus, bet teisingus mokytojus, turinčius humoro jausmą, sugebančius įdomiai dirbti. Nenoriu eiti į mokyklą dėl vienintelės mokytojos - jau antrus metus ant manęs “užsisėdusios” rėksnės. Jai niekuo neįtiksi”, - sakė dešimtokė. Jos motina irgi negailėjo priekaištų mokyklai: “Su džiaugsmu laukčiau rugsėjo 1-osios, jei savo dukterį leisčiau į mokyklą, kurioje vaiko labui daroma viskas. Dabar mano mergaitė mokosi tipiškoje Lietuvos mokykloje, kur mokytojai pažymius rašo pagal tai, ar vaikas gatvėje pasisveikino, ar kabineto sienas nušveitė. Tėvai ir mokiniai yra beteisiai, nes negali pasirinkti mokytojo”.
Įstrigo vieno aštuntoko pastebėjimas, kad į mokyklą jis nenori eiti todėl, kad bijo “subobėti”. Iš tiesų, absoliuti mokytojų dauguma - moterys. Be to, statistika byloja, kad šimtui vaikinų bendrojo lavinimo mokyklose tenka 114 mergaičių.
Slėgė nerimas
“Nenoriu 12 klasės. Bijau egzaminų. Kasmetiniai skandalai rodo, kad jie atskleidžia tai, ko mūsų neišmokė per pamokas”, - šitaip nepasitikėjimą šalies švietimo sistema išreiškė būsimoji abiturientė.
Vytauto Didžiojo gimnaziją baigusi Inga Jarmoškaitė pasižymėjo tuo, kad iš visų šiemetinių Klaipėdos abiturientų geriausiai išlaikė valstybinius egzaminus. Už keturis egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus - šimtukus, o už penktąjį - 99 balus. Už puikius mokymosi rezultatus ją asmeniškai pasveikino Premjeras Algirdas Brazauskas.
“Pagrindinė priežastis, kodėl vyresniųjų klasių mokinių netraukė į mokyklą, buvo didelis mokymosi krūvis. Dėl reikalavimų, keliamų valstybiniams egzaminams, įtampą ir nuovargį juto ne vien mokiniai, bet ir mokytojai. Nebelikdavo laiko šiltesniam bendravimui. Konfliktų būdavo daug ir kasdien, nes ypač gimnazijoje mokantis vien darbo nebepakakdavo, reikėjo ir gabumų”, - prisiminė Inga. Ji yra pabuvojusi Vokietijos ir Švedijos mokyklose. Palyginimas - ne Lietuvos naudai. “Mūsų mokyklos niūrios, nejaukios, apšiurusios. Ypač žiemą, kai tamsu, netraukdavo eiti į pamokas”, - kitą nenoro eiti į mokyklą priežastį nusakė mergina.
Skundai ir kerštas
Medicinos psichologė Stanislava Gailiūnaitė teigė dažnai susidurianti su Klaipėdos vaikų nenoru eiti į mokyklą. Priežastys - įvairiausios. Be nesantaikos su mokytojais ir neįveikiamos mokslų naštos, vaikus skaudžiai veikia nesutarimai klasėje. Pasitaiko, jog tarpusavyje kovoja mokinių grupės, naudojančios psichologinį terorą: skundus, gandus, užkabinėjimus, kerštą, intrigas. Nuo tinginių nukenčia vadinamieji moksliukai, taip pat kyla mergaičių ir berniukų karai dėl mokyklinės meilės.
Pasak psichologės, vaikai nesijaučia saugūs ne vien mokykloje, bet ir už jos ribų. Čia vyksta negailestingas reketas. Vyresnieji iš mažesniųjų atima pinigus ir daiktus, reikalauja, kad iš namų jiems atneštų cigarečių. Nuo reketuotojų kenčiantiems vaikams kelias į mokyklą tampa pragaru.
Vaikai protestuoja
“Be vidinių mokyklos ar klasės problemų, egzistuoja visuomenės vertybių problema. Visi, tarp jų ir tėvai bei mokytojai, akcentuoja pasiekimų svarbą ir formalų rezultatą - pažymį, diplomą. Tai lydi didelė įtampa ir konkurencija. Mokymasis tampa nebe vaiko žinių troškimo ir pastangų įvertinimas, bet formali vertybė”, - apgailestavo psichologė. Pasak jos, nors mūsų vaikai - dideli pragmatikai, vis tiek juose yra gajaus idealizmo grūdo. Moksleivius slegia įpareigojimas kuo geriau baigti mokyklą. Tačiau palaikymo, kaip tai padaryti, jie dažnai nesulaukia. “Tai nemažas psichologinis krūvis, sukuriantis vidinį konfliktą. Vaikai dažnai jo nesuvokia, nors protestuoja prieš netikras visuomenės vertybes”, - pasakojo S.Gailiūnaitė. Tokio protesto formos būna įvairios. Nuo keiksmažodžių mokyklai iki gabių vaikų apsisprendimo eiti prieš tėvų valią ir nesiekti aukštojo mokslo.
Svarbu nepalūžti
Ką galėtų patarti psichologė vaikams, nenorintiems rugsėjo 1-ąją peržengti mokyklos slenksčio? “Visiems tinkančio patarimo negali būti, nes kiekvienas vaikas su mokykla ar klase turi savo santykį “, - susimąstė psichologė. Jos nuomone, pirmiausia vaikams reikėtų siekti socialinės brandos. Mokyklą reikėtų suvokti kaip darbą, kuriame neišvengiamai atsiranda mokymosi ir bendravimo kliūčių. Svarbu nebijoti ir stengtis jas nugalėti. “Įveikti gyvenimo iššūkius - tai turėtų būti kiekvieno moksleivio brandos moto. Dėl problemų keisti mokyklas - ne išeitis”, - pabrėžė psichologė. Pasak jos, mokymąsi ir jį lydinčias problemas reikėtų vertinti kaip vieną iš daugelio gyvenimo etapų, kuriame svarbu nepalūžti. Šitų gyvenimo tiesų vaikai pirmiausia turėtų būti mokomi šeimoje.
Grasino mokytojui
Panašiai galvoja ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė. “Vaikai turėtų įvertinti tiesą, kad žmonės įvairūs. Reikia mokytis bendrauti, įveikti sunkumus ir konfliktines situacijas”, - teigė vedėja. Ji priminė, kad uostamiesčio mokyklose atlikti tyrimai parodė, jog daugiausia problemų kyla ne dėl mokymosi krūvio. Dažnai dėl įtampos paskutinėse klasėse kalti būna patys moksleiviai, iki egzaminų dieną ir naktį besistengiantys užglaistyti savo nesimokymo ankstesnėse klasėse spragas. “Apklausa parodė, kad daugiausia vaikai sielojasi dėl pašlijusių santykių su bendraamžiais ir pedagogais. Ypač tai akivaizdu paauglystėje”, - sakė L.Numgaudienė. Pasak jos, kai pedagogų yra daug, tarp jų pasitaiko ir pervargusių, ir grubių žmonių. Tačiau Švietimo skyriaus vedėja pastebėjo, kad moksleivių bendravimo kultūra irgi yra ne be priekaištų. Padažnėjo užgauliojimų ar net grasinimų mokytojams. Dėl to Lietuvoje jau ne vienas pedagogas kreipėsi į teismą. Klaipėdoje toks atvejis buvo pernai, kai pedagogas apskundė aštuntoką dėl viešo įžeidimo ir grasinimo.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
