Kas trečias Lietuvos gyventojas neturi santaupų. Nepaisant to, lietuviai save laiko taupiais ir dauguma gyventojų pripažįsta, kad nėra linkę gyventi šia diena. Keičiasi gyventojų požiūris į skolinimąsi – mažėja imančiųjų paskolas buitinėms prekėms įsigyti.
Tokias tendencijas atskleidė praėjusių metų pabaigoje atliktas gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas.
Jį Vertybinių popierių komisijos užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Netaupančių gyventojų dalis beveik tokia pati visose amžiaus grupėse, pagal šį rodiklį nesiskiria kaimo ir miesto gyventojai.
O 2006 m. pabaigoje mažiau netaupančiųjų buvo tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių kaime.
„Per metus iš dalies pablogėjo miestiečių ir jaunų žmonių padėtis. Nepaisant didėjančių atlyginimų, galimybes taupyti jaunimui ir didmiesčių gyventojams galėjo sumažinti didėjusios būsto palūkanos ir didėjusi infliacija“, − tvirtino Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
Kaip ir prieš metus pusė Lietuvos gyventojų prisipažino, kad neišleidžia visų gaunamų pajamų, todėl gali taupyti.
Per metus padaugėjo gyventojų (nuo 43 iki 48 proc.), kuriems, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiau nei 50 litų per mėnesį.
Tačiau tik trečdalis gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių nuolat atidėjo pinigų santaupoms.
„Populiariausiais taupymo būdais išliko indėliai bankuose ir „kojinės“. Šių taupymo įpročių nepakeitė net ir padidėjusi infliacija. Trečioji pagal populiarumą investavimo priemonė − investicijos į nekilnojamą turtą“, − teigė V. Cibas.
Tyrimas parodė, kad lietuviai save laiko taupiais. 71 proc. apklaustųjų pripažino, kad nėra linkę gyventi šia diena. Sumažėjo gyventojų, kurie buitinėms prekėms pirkti skolinasi iš bankų.
Prieš metus besiskolinančių buvo 35 proc., o 2007 m. pabaigoje – 31 proc.
