Jau 50 proc. visų žuvų yra auginamos kontroliuojamoje aplinkoje, o tai sukelia didžiulius sunkumus laukinėje gamtoje besiveisiančioms žuvims.
Viena juodžiausių žuvivaisos fermų pusių yra ta, jog kultūrinės žuvys maitinamos laukinėmis, jūrose pagautomis žuvimis.
„Tam, kad užaugintume vieną svarą [453,6 g] kultūrinių lašišų, reikia sumaitinti 5 svarus [2.26 kg] laukinių lašišų“, – teigia Stanfordo (JAV) universiteto profesorius Rosamondas L. Nayloras.
Kaip praneša portalas „Live Science“, mokslininkai taip pat susirūpinę ir ligomis, kuriomis laukines žuvis užkrečia kultūrinės.
Nepaisant šių nerimą keliančių faktų, kultūrinis žuvų auginimas pastaraisiais metais augo. JAV įsikūrusio Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, iš dalies to priežastimi galime laikyti išaugusią riebalų rūgščių „omega-3“ paklausą (manoma, kad tai efektyvi priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų). Šių riebalų daugiausia turi lašišos, upėtakiai bei tunas.
„Reikalaujama didžiulių kiekių, – teigia prof. R. L. Nayloras. – Kiek dėl savo sveikatos vartosime pačius sveikiausius riebalus iš žuvų, tiek žuvivaisos fermos naudosis jai reikalingomis jūrų žuvimis“.
Kaip praneša mokslininkai, norint pagreitinti kultūrinių žuvų augimą bei sustiprinti jų skonį, žuvivaisoje naudojama žuvų mėsa ir žuvų aliejus, kurie dažniausiai gaminami iš ne tokių vertingų laukinėje gamtoje pagaunamų žuvų, pavyzdžiui, ančiuvetų (ančiuvių „pusbroliai“) ar sardinių. „Live Science“ priduria, kad 88 proc. viso pasaulyje pagaminamo žuvų aliejaus sunaudojama būtent žuvivaisos fermose.
Mokslininkų teigimu, kad žuvivaisa taptų bent kiek aplinkai draugiškesne ūkio šaka, pakaktų nedaug sumažinti žuvų aliejaus kiekį maitinant kultūrines lašišas. Dabar sunaudojamą kiekį sumažinus 4 proc., vienam svarui dirbtinės žuvies tektų nebe 2,26 kg, o 1,8 kg laukinių žuvų.
