50 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jiems yra padidėjusi infarkto arba insulto rizika – tai rodo rinkos tyrimų ir analizės grupės RAIT atlikta apklausa. Jų nuogąstavimus patvirtina oficiali mirtingumo priežasčių statistika, sakoma pranešime spaudai.
Kovo mėnesį Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) užsakymu RAIT atliko tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų profilaktiką. 50 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad jiems yra padidėjusi infarkto ar insulto rizika, 38 proc. įsitikinę, kad šios ligos jiems negresia, 12 proc. – negalėjo atsakyti į šį klausimą. Neigiamai dažniausiai atsakė 15–24 metų respondentai, teigiamai – vyresni nei 45 metų respondentai.
Nuogąstavimai ir įtarimai labai pagrįsti. Lietuvos statistika rodo, kad 54,3 proc. mirties priežasčių – širdies ir kraujotakos sistemos ligos ir jos vis "jaunėja".
Moterys, vyresni respondentai (55–74 metų), gyventojai su pradiniu išsimokslinimu, pensininkai statistiškai dažniau mano, jog jiems insultas/infarktas gresia dėl padidėjusio kraujospūdžio.
Dėl didelio darbo krūvio, įtampos, streso statistiškai dažniau gresiantį insultą/infarktą numano 45–54 metų gyventojai su aukštesniuoju ir aukštuoju išsimokslinimu, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas, tarnautojai, specialistai, darbininkai.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, 14 proc. apklaustųjų mano, jog jiems padidėjusi infarkto/insulto rizika dėl rūkymo, 12 proc. – dėl to, kad jau dabar kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 10 proc. – dėl viršsvorio, netinkamos mitybos, nesportavimo.
Tyrimas parodė, kad lietuviai gerai informuoti apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką – net 88 proc. apklaustųjų nurodė, kad išvengti jų padėtų sveikas gyvenimo būdas (vengti stresų, sveikai maitintis, sportuoti). Kaip sakė Lietuvos širdies asociacijos prezidentas kardiologas dr. doc.Pranas Šerpytis, sveikas gyvenimo būdas iš tiesų padėtų išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tik, kaip rodo praktika, nors ir gerai informuoti apie profilaktines priemones, lietuviai jų nepaiso.
Sunku įvertinti, kiek žmonių iš tiesų bando sveikai maitintis ar sportuoti. Kad sunkiai atsisakoma rūkymo ir viršsvorio – akivaizdu. Taip pat preliminariai paskaičiuota, kad infarkto/insulto išvengti padedančią acetilsalicilo rūgštį (aspiriną) profilaktiškai vartoja mažiau nei 20 proc. gyventojų, turinčių rizikos faktorių. Vienu iš mažiausių gyventojų mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų Europoje pasižyminčioje Norvegijoje acetilsalicilo rūgšties preparatų suvartojama 2,5 kartų daugiau nei Lietuvoje.
