Praeitoje dalyje aprašėme kaip atsiranda puoduko problemos ir supažindinome jus su situacija, kai vaikas - šiuo atveju Nikolė - šlapindavosi į kelnes ir naktį, ir dieną. Šioje dalyje pateiksime sprendimus kaip paskatinti vaikus eiti į tualetą ir ten atlikti gamtinius “reikaliukus”.
Dėmesys
Kadangi prisišlapinusi Nikolė sulaukdavo per daug dėmesio, ji jausdavosi nesmagiai ir nerimaudavo. Todėl Kristina ir Dy turėjo likti ramūs ir ignoruot, kai ji prisišpalindavo, būti teigiamai nusiteikę ir girti Nikolę, kai ji likdavo sausa.
Kristinai buvo patarta nieko nesakyti, kad Nikolė prisišlapina į kelnytes, tik greitai ją nušluostyti ir perrengti. Reikėjo nekalbėti ir nežiūrėti jai į akis, kad Nikolė pamatytų, jog taip elgdamasi nesulaukia dėmesio.
Kaip buvo išspręsta prisišlapinimo dieną problema
Kad ėjimas į tualetą taptų Nikolei teigiama patirtimi, ji kartu su mama nuėjo apsipirkti ir įsigijo žaismingų ir dailių vonios reikmenų: pajūrio motyvais papuoštą unitazodagtį, rankšluostėlį su gražiomis undinėlėmis ir mielą vaikišką skysto muilo dozatorių.
Visi šie pirkiniai buvo ramiai padėti pirmojo aukšto tualete, kad čia nuo šiol būtų “Nikolės tualetas”. Nikolei nebuvo primenama, kad nuo šiol ji naudotųsi šiuo tualetu.
Paskatinimai
Kartu su Nikole buvo nupiešta lentelė lipdukams klijuoti, kad ją motyvuotų ir paskatintų naudotis tualetu.
Kiekviena diena buvo padalinta į tris laiko tarpus: rytą, popietę ir vakarą. Kiekvieną kartą, kai Nikolė pasinaudodavo tualetu, ant lentelės būdavo užklijuojamas lipdukas, apačioje Kristina užrašydavo laiką ir ją pagirdavo.
Jei Nikolei nutikdavo “nelaimė”, Kristina pasakydavo: “Nieko tokio, gal pasiseks kitąkart”, - ir be diskusijų perrengdavo Nikolę, daugiau neskirdama tam dėmesio. Jei nutikdavo “nelaimė”, lentelės langelyje būdavo nupiešiamas kvadratukas (ne kryžiukas kaip kitose lentelėse, nes kryžiukas siejamas su blogu elgesiu) ir apačioje būdavo užrašomas laikas.
Jei Nikolė visą laiko tarpą išbūdavo neprisišlapinusi (tai yra lentelėje būdavo tik lipdukai ir nebūdavo kvadratukų), ji gaudavo priziuką - didelį papildomą lipduką. Prizas būdavo duodamas pasibaigus laiko tarpui, giriant Nikolę ir paaiškinant, kodėl ji jį gauna. Jei ji išbūdavo neprisišlapinusi visą dieną, gaudavo tris nedideles dovanėles (tai būdavo ne maistas).
Klijuodamas lentelėje lipdukus ir leisdama Nikolei pasijusti sumaniai ir ypatingai iš karto po to, kai ji pasielgdavo taip, kaip iš jos buvo tikimasi, Kristina greitai išmokė Nikolę to, ko norėjo. Lentelė taip pat rodė, kad nikolė kasdien daro pažangą, ir todėl padrąsindavo Kristiną, jei Nikolei nutikdavo “nelaimė”.
Rami ir pozityvi reakcija padėjo sumažinti Nikolės nerimą ir jos ėjimas į tualetą tapo šeimos kasdienybės dalimi. Nikolei patiko naujasis jos poreikiams pritaikytas tualetas ir ji greitai išmoko juo naudotis, užsitarnaudama daug mamos pagyrimų.
Kaip buvo išspręsta prisišlapinimo naktį problema
Nikolė nakčiai buvo aprengta savo pasirinktomis sportinėmis kelnėmis ir tai buvo pateikta kaip geras dalykas, ne žingsnis atgal. Jei ryte kelnės būdavo šlapios, tam nebuvo skiriama dėmesio ir nekeliamas triukšmas.
Jei Nikolė pati pakomentuodavo, kad jos šlapios, tėvai trumpai pasakydavo: “Nieko tokio”, ir pakeisdavo temą. Jei ryte kelnės būdavo sausos, Nikolė sulaukdavo daug pagyrų. Šiai problemai daugiau nebuvo skiriama dėmesio, taigi Nikolė greitai atsipalaidavo.
Kadangi ji ėmė vis labiau pasitikėti savimi dieną, greitai ji ėmė nebeprisišlapinti ir naktį. “Dabar ji pabunda ir sako: “Mamyte, šiandien aš neprisišlapinau į lovą”, - sako Kristina. - O aš atsakau: “Šaunuolė!” Šis, dviejų dalių straipsnių ciklas buvo paremtas Tanios Byron (Tanya Byron) ir Sašos Baveistok (Sacha Baveystock) parašyta ir “Alma Littera” išleista knyga “Angelėliai”, kurioje galite rasti ir daugiau patarimų vaikų ugdymo klausimais.
