Šie laikraščiai laimėjo apdovanojimą „Už tarnavimą visuomenei“, kurį skiria Pulitzerio komitetas Kolumbijos universitete Niujorke, už inicijuotus debatus apie slaptas NSA programas.
Šie apdovanojimai priminė panašią situaciją 1972 metais, kai „The New York Times“ buvo apdovanotas už tai, kad paskelbė vadinamuosius Pentagono dokumentus apie JAV politinį ir karinį dalyvavimą Vietname.
Britų laikraščio padalinys JAV pagerbiamas už tai, kad „agresyviais reportažais padėjo išprovokuoti debatus apie santykį tarp vyriausybės ir visuomenės saugumo ir privatumo klausimais“, paskelbė Pulitzerio komitetas.
Tuo tarpu „The Washington Post“ pagerbiamas už „autoritetingus ir įžvalgius pranešimus, kurie padėjo visuomenei suprasti, kaip šie demaskavimai (apie NSA) dera prie didesnės nacionalinio saugumo struktūros“.
Komitetas abiem laikraščiams priskiria nuopelnus dėl naujienų apie NSA sekimo programas, bet konkrečių žurnalistų pavardžių nenurodo.
Abu laikraščiai rėmėsi dokumentais, nutekintais E.Snowdeno, kuris išvyko iš JAV ir gavo laikiną prieglobstį Rusijoje ir kurį Amerika nori teisti.
Tarp svarbius vaidmenis suvaidinusių reporterių yra Glennas Greenwaldas (Glenas Grinvaldas), kuris dabar jau yra išėjęs iš „The Guardian“, ir šio laikraščio darbuotojas Ewenas MacAskillas (Juenas Makaskilas).
Daugumą „The Washington Post“ straipsnių šia tema parašė Bartonas Gellmanas (Bartonas Gelmanas), kuris jau turi dvi Pulitzerio premijas.
Dokumentinių filmų kūrėja Laura Poitras (Lora Poitras), kuri buvo kontaktinis asmuo E.Snowdenui, taip pat pagerbta šia premija.
„NĖRA SUFOKUSUOTA Į SNOWDENĄ“
Turbūt didžiausią per dešimtmetį įtaką padariusiuose straipsniuose „The Guardian“ ir „The Washington Post“ sukėlė sensaciją atskleisdami, kaip JAV vyriausybė renka duomenis apie milijonus žmonių.
Šie NSA dokumentų nutekinimai įstūmė vyriausybę į nepatogią padėtį, sukėlė įtampą tarp JAV ir sąjungininkių, kurios pasipiktino, kad amerikiečiai slapta klausėsi jų lyderių privačių telefoninių pokalbių, ir išprovokavo debatus pačiose Jungtinėse Valstijose dėl masinio sekimo privalumų ir moralės.
Sigas Gissleris (Sigas Gisleris), kuris nuo 2002 metų administruoja Pulitzerio premijas, sakė, kad pasirinkimas buvo sudėtingas ir kad šiemetinė premija „iš tikrųjų nėra sufokusuota į poną Snowdeną“.
Pasak jo, abu minimi laikraščiai „padėjo stimuliuoti šias labai svarbias diskusijas apie balansą tarp privatumo ir saugumo, ir tos diskusijos vis dar vyksta“.
E.Snowdenas pareiškime laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad Pulitzerio komiteto sprendimas „yra įrodymas visiems, kas tiki, kad visuomenė turi vaidmenį vyriausybėje“.
„The Guardian“ paskelbė: „Itin didžiuojamės ir esame patenkinti tuo, kad buvome pagerbti Pulitzerio komisijos. Tai buvo intensyvūs, sekinantys ir kartais šiurpinantys metai dirbant prie šios istorijos ir mes esame dėkingi už šį mūsų kolegų pripažinimą, kad Edwardo Snowdeno atskleidimai ir (su tuo) susijusių žurnalistų darbas reiškia didelį pasiekimą tarnaujant visuomenei“.
„The Washington Post“ vykdomasis redaktorius Martinas Baronas sakė, kad šie straipsniai atskleidė nacionalinę politiką „su didelėmis implikacijomis Amerikos piliečių konstitucinėms teisėms“ ir žmonių visame pasaulyje teisėms.
Tuo tarpu JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys, respublikonas Peteris Kingas (Piteris Kingas) „Twitter“ pareiškė savo nepritarimą: „Pulitzerio premijos skyrimas Snowdeno įgalintojams yra gėda“.
KITI LAUREATAI - „THE BOSTON GLOBE“, „THE NEW YORK TIMES“
„The Boston Globe“ darbuotojai pelnė Pulitzerio premiją už karštąsias naujienas (breaking news) – „už išsamius ir empatiškus reportažus apie sprogdinimus per Bostono maratoną ir po to vykusias gaudynes, kurios apėmė miestą, naudojant fotografiją ir virinę skaitmeninių įrankių, kad būtų užfiksuotas visas šios tragedijos poveikis“.
„The New York Times“ pelnė apdovanojimus už karštųjų pranešimų nuotraukas ir menines nuotraukas.
Tyleris Hicksas (Taileris Hiksas) karštųjų pranešimų kategorijoje buvo pagerbtas „už dėmesį prikaustančias nuotraukas, kurios pademonstravo įgūdžius ir drąsą fiksuojant besiplėtojančią teroro ataką prekybos centre „Westgate“ Kenijoje“, nurodė komitetas.
Joshas Haneris (Džošas Haneris) meninės fotografijos premiją gavo už fotoesė apie Bostono maratono sprogdinimo auką, kuri neteko abiejų kojų.
Tiriamosios žurnalistikos Pulitzerio premija atiteko Chrisui Hamby (Krisui Hambiui) iš tiriamosios žurnalistikos nepelno organizacijos „The Center for Public Integrity“, už „pranešimus apie tai, kaip kai kurie teisininkai ir gydytojai suklastojo sistemą, kad pašalpų negautų angliakasiai, sergantys plaučių dulkialige, kurie nulėmė korekcines įstatymų leidybos pastangas“.
Antra „The Washington Post“ Pulitzerio premija šiam laikraščiui ir Eli Saslowui (Eliui Saslovui) buvo skirta už aiškinamąją žurnalistiką – už pranešimus apie lengvatinio maisto pirkimo programos paplitimą Amerikoje po recesijos.
Jasonas Szepas (Džeisonas Sepas) ir Andrew Marshallas (Endrius Maršalas) iš „Reuters“ pelnė Pulitzerio premiją už tarptautinius reportažus – pranešimus apie musulmonų rohinjų mažumą Mianmare.
Pulitzerio literatūros premija atiteko Donnai Tartt (Donai Tart) už jos romaną „Dagilis“ (The Goldfinch).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
