Kroatijos neįmanoma neįsimylėti ir ten važiuoti galėčiau dar daug kartų. Tai šalis, kurioje vieną miestą aplankyti neužtenka, kur nori pamatyti viską, kiekvieną kampelį, kiekvieną regioną. O ir kroatai tokie „savi“. Šalies miestai, nors ne tokie žymūs, kaip kokia Roma, Atėnai ar Paryžius, bet ne tikrai prastesni. Mūsų pirmasis žingsnis šioje šalyje - Pula.
Pula (nuotr. buvauten.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Kaip žadėjau pasakojime apie Plitvicos ežerus, būtinai parašysiu apie Istrijos regioną Kroatijoje, kuriame viešėjome ilgąjį savaitgalį, keturias dienas. Iš Londono Stansted oro uosto Ryanair skraidina į Pulos oro uostą, mes ten keliavome gegužės mėnesį, tad bilietai mums dviems pirmyn - atgal kainavo gana pigiai - 125£.
Kainų atžvilgiu tokiu laiku vykti gerai, nes vasarą bilietai pabrangsta, o ir turistų būna labai daug. Tačiau vėlyvą pavasarį Istrijoje orai buvo permainingi. Tik atvykusius mus pasitiko labai maloni šiluma ir mano kompanionas, labiau mėgstantis vėsų orą, jau skundėsi, kad per karšta. Tačiau šiluma džiaugiamės neilgai, kitos atostogų dienos buvo vėsesnės, o vieną dieną - labai smarkiai lijo. Tik jau ruošiantis skrydžiui atgal, po keturių dienų, oras labai pasitaisė - vėl buvo giedra, saulėta ir karšta. Pasikaitinti saulėje daug galimybių nebuvo, bet pakeliauti oras nesutrukdė.
Puloje apsistojome vienuose iš poilsiavietės Horizont Golden Rocks Resort apartamentų (užsisakėm per www.booking.com už 72£ dviems žmonėms keturioms dienoms). Poilsiavietė - aptvertoje teritorijoje, o apartamentai - dviaukščiuose aštuonbučiuose namuose. Mūsų butukas buvo su miegamuoju, terasa, virtuve, vonia - toks paprastas, tvarkingas. Pastatai ir baldai jau prašosi atnaujinimo, tačiau šiuos trūkumus atperka ideali vieta - jūros pakrantė, namukus supantys pušynai, tik pora kilometrų nuo miesto centro nutolusioje Verudeloje, Pulos priemiestyje. Poilsiavietėje yra keli restoranai ir barai, parduotuvė, taip pat galima nemokamai naudotis toje pačioje teritorijoje esančio kiek prašmatnesnio viešbučio Spendid baseinu ir kitais patogumais.
Pula (nuotr. buvauten.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Susisiekimas su miesto centu iš ten patogus - vos išėjus iš poilsiavietės yra autobusų stotelė. Vienkartinis bilietas kainuoja apie 12 Kroatijos kunų (apie 1.2£), o ir taksi Puloje nebrangūs. Ir taksistai paslaugūs, vienas toks, kol laukėme autobuso stotelėje, pristojo ir pasiūlė pavėžėti iki miesto už 20 kunų - pigiau, nei mus du būtų vežęs autobusas. Jam, aišku, geriau gauti nors tiek, nei nuvežus kitus turistus į viešbutį, grįžti į miestą vienam. Mandagus kroatas mums kaip gidas greitai nupasakojo, kur eiti ir ką veikti.
Pula (nuotr. buvauten.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Sustojome ir išlipome prie pagrindinio objekto, kurį reikia pamatyti Puloje. Mieste daug romėnų imperijos palikimo, tačiau žymiausias - Pulos Arena, šeštas pagal dydį iki šių laikų išlikęs romėnų amfiteatras pasaulyje, išsiskiriantis dar ir tuo, kad yra vienas geriausiai išsilaikiusiųjų. Beveik prieš du tūkstančius metų pastatytas objektas išties įspūdingiausias statinys Puloje - tuo pačiu metu pastatyto Romos Koliziejaus gyvai matyti dar neteko, tad nežinau, ar Italijos sostinės arena yra daug didingesnė. Kad ir kaip būtų, Pulos Arena - didžiausias turistų traukos objektas mieste, kroatų labai vertinamas. Tiesa, amfiteatrą vietos gyventojai vertino ne visais laikais. Kaip liudija istorija, anksčiau iš amfiteatro akmeninius blokus žmonės nešė ir naudojo savo reikmėms. Paskutinį kartą Arenos akmuo buvo panaudotas prieš 300 metų - Pulos katedros varpinės pamatams.
Pula (nuotr. buvauten.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Gladiatorių kovas, vėliau - riterių turnyrus ir Viduramžių muges mačiusi Arena prieš porą šimtmečių buvo restauruota. Šiuo metu Pulos Arenoje vyksta garsiausių pasaulio atlikėjų koncertai, teatro, filmų festivaliai, net gi sporto renginiai. Įėjimas į Areną turistams - mokamas. Mes nusprendėme pataupyti pinigus - juk viskas ir taip „kiaurai“ matyti. Gaila, kad kol mes gyvenome Puloje, ten nevyko jokių pasirodymų, bet jei lankysitės toje Kroatijos dalyje, peržvelkite renginių sąrašą - tikrai būtų įdomu pabūti tokioje neįprastoje „koncertų salėje“, kur telpa 5000 žiūrovų.
Netinginiaujant Pulos įžymybes laisvai galima apžiūrėti per vieną dieną, na, nebent norėsis daugiau laiko praleisti muziejuose. Reikia pamatyti Areną, vaikštinėjant senamiesčio gatvelėmis apžiūrėti Augusto šventyklą, Pulos katedrą, užlipti į aukščiausią kalvą mieste, ant kurios stovinti tvirtovė dabar paversta Istrijos istorijos muziejumi. Nuo kalvos galima apžvelgti visą miestą ir uostą, taip pat ir Areną iš viršaus. Praėjus pro didelę triumfo - Sergijaus - arką, pasitinka parduotuvėlių ir restoranų gatvelė; iš ten viliojantys kvapai kvietė ir mus prisėsti ir paragauti vietinio maisto.
Puloje labai daug picerijų, restoranuose siūloma daug makaronų patiekalų, žuvies ir kitų jūros gėrybių, taip pat mėsos - daugiausiai kiaulienos, avienos kepsniai, dešrelės, mėsa ant iešmo, dažniausiai su bulvėmis, daržovėmis ir batonu (porą riekelių batono gaudavome prie kiekvieno patiekalo). Maistas Kroatijoje - kokybiškas, produktai, kuriuos pirkome parduotuvėje, pasirodė mažiau „sintetiniai“, nei gaunam Lietuvoje. Kroatai gamina lietuvio skoniui patinkantį alų, ir, aišku, vyną. Istrijos regionas Kroatijoje turi žymiausią patiekalą, nors labiau tiktų sakyti, pagardą - triufeliais vadinamus grybus, kurie auga labai nedaugelyje šalių ir yra brangūs. Sako, kad patiekalo, ant kurio užtarkuojama to grybo, skonis ir kvapas būna labai specifinis. Šį kartą neparagavome, bet kitą kartą Kroatijoje - būtinai išbandysim.
Su kroatais buvo lengva bendrauti, angliškai ten kalbėjo visi, ir tik iš mandagumo mėgau kartoti „ačiū“ kroatų kalba - „hvala“. Istrijos pusiasalio gyventojai man patiko. Jie buvo tokie labai „savi“: malonūs, paslaugūs, bet ne per daug įkyrūs.