.jpg)
Ji vyresnė už savo vyrą 27 metais ir kartu jie augina du vaikus Harį ir Lizą, kuriems rudenį sukako 6 metai.
Ne paslaptis, kad dvynukus išnešiojo surogatinė motina, kurios tapatybę pora slepia nuo viešumos. Naujagimiai – biologiniai sutuoktinių vaikai, mat apvaisinimui panaudotos judviejų lytinės ląstelės.
„Jaučiuosi kaip devintame danguje, spėjau išgyventi pačias stipriausias pirmas emocijas. To jausmo neįmanoma nusakyti – jis ypatingas, tą jausmą suprasti gali tik kiti tėvai, pajutę, ką reiškia rankose laikyti savo vaiką“, – anksčiau viename interviu kalbėjo laimingas tėvas.
Laimingas tėvas taip pat teigė, kad mergytė panaši į Alą, o berniukas – į jį. „Aišku, maži vaikai labai keičiasi, bet šiuo metu mergaitė tikrai panaši į Alą, o berniukas – į mane. Vardus mažyliams pasiūlė Ala, man jie patiko. Kadangi neturėjau savo variantų, sutikau. Be to, vardai labai tinka prie mano pavardės, pavyzdžiui – Haris Galkinas kviečiamas į sceną!“ – šypsodamasis svarstė M. Galkinas.
„Aš apskritai labai myliu vaikus, mėgstu su jais būti, skirti jiems dėmesio. Su malonumu žaidžiu su giminaičių vaikais. Esu laimingas dabar turėdamas savuosius. O Ala tikrai nepakartojama motina, tai reikia pamatyti. Ji išties labai laiminga motina, turėti dar vaikų buvo jos sena svajonė.“
Tiesa, Maksimas pripažino, kad Ala vaikų auklėjime yra griežtesnė: „Aš vaikus lepinu. Mes esame taip pasiskirstę. Ji, aišku, irgi juos labai myli, bet aš visai negaliu jų auklėti ar būti griežtas. Liza gimė viena minute anksčiau, todėl ji yra vyresnė ir išmintingesnė ir, jeigu reikia, nusileidžia broliui.
Haris mėgsta konkuruoti, ypač dėl tėvų dėmesio. Dažnai mano vaizdo siužetuose arba nuotraukose galima pamatyti, kaip sūnus sėdi ant mano pečių ar kelių. Taip yra ne todėl, kad aš mažiau myliu Lizą, o todėl, kad Haris meistriškai moka sukurti tokias aplinkybes, kad vienintelė galima išeitis yra paimti jį ant rankų.“
Bendraudamas su vaikais, Maksimas siekia lygiateisiškumo: „Esu įsitikinęs, kad gimę vaikai – tai jau suformuotos asmenybės. Pabandykite įsivaizduoti, kad kiekviename vaike jau gyvena asmenybė, bet ji tiesiog dar negali išreikšti visų savo norų ar įsitikinimų. Juk dažnai jie verkia tik dėl to, kad tėvai jų negali suprasti, nežino, ko jie nori, neiššifravo jų siunčiamo kodo.“
Vyras atrado idealų vaistą nuo egoizmo: „Tai – vaikai. Nori to ar ne, bet tu pradedi gyventi dėl jų. Juk iš tikrųjų žmogus yra laimingas tik tada, kai savo gyvenimą paskiria kitam žmogui. Kai gyveni tik dėl savęs, tai bėgant laikui tampi nelaimingas. Todėl vaikai išgydo nuo egoizmo ir atneša laimę. Kai tu turi stiprų užnugarį: mylimą moterį ir vaikų, tai visas profesines nesėkmes daug lengviau išgyventi. Supranti, kad tai yra menkniekis, palyginus su šeima.“
