Organizacija ką tik paskelbė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių, arba NSS (angl. non-sugar sweeteners).
Kaip atskirti saldiklį nuo cukraus maisto produkte, plačiau papasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
Ragina atidžiai perskaityti pakuotę
Specialistė tvirtinimu, tai yra labai paprasta užduotis, mat visi saldikliai yra labai aiškiai nurodomi ant maisto produkto jo ženklinimo etiketėse. Pasak jos, saldikliai turi būti pažymėti net keliose produkto pakuotės vietose.
„Jei maisto produkto gamyboje yra panaudota saldiklių, šalia maisto produkto pavadinimo jau nurodoma „su saldikliu“ arba „su saldikliais“. Jei maisto produkto gamyboje panaudoti ir cukrūs, ir saldikliai, taip ir nurodoma – „su cukrumi ir saldikliu“. Taip pat vartotojas sudedamųjų dalių sąraše labai aiškiai matys nurodytą maisto priedo grupę „saldiklis“ ir maisto priedo pavadinimą arba E numerį. Pavyzdžiui, E951 arba saldiklis aspartamas. Šita informacija labai lengvai padeda vartotojui atskirti, kurie maisto produktai turi saldiklių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ aiškino O. Keblienė.
Paklausta, kokie saldikliai dažniausiai vartojami maisto gaminiuose, VMVT specialistė įvardijo kelis pavadinimus – tai ciklamatas, sacharinas, aspartamas.
„Jei kalbėtume apie atskiras produktų grupes, tikrai pamatysime tam tikrus maisto saldiklius. To nereikia išsigąsti – viskas yra nurodyta ir atskirų maisto priedų sauga yra įvertinta“, – kalbėjo ji.
Už pažeidimus – ir tūkstantinės baudos
Pasiteiravus, ar dar iki šios PSO pateiktos informacijos yra kažkokių oficialiai nustatytų nesaugių saldiklių, O. Keblienė priminė, kad viską supaprastina turimas leidžiamų maistų priedų, įskaitant ir saldiklius, sąrašą.
„Šiuo metu jame turime 21 saldiklį, jų visų sauga yra įvertinta“, – teigė specialistė.
O. Keblienė teigė, kad pastaraisiais metais nebuvo nustatyta su saldiklių naudojimu ar jų nepaženklinimu susijusių pažeidimų.
„Tačiau jei būtų nustatyta, kad maisto produktas yra ženklinamas netinkamai, nėra privalomų užrašų, įmonių darbuotojams grėstų bauda nuo 30 iki 150 eurų, o jei nustatytume, kad yra naudojamas neleidžiamas saldiklis ar neleidžiamoje maisto produktų grupėje, tai jau būtų saugos pažeidimas, kad galėtų gauti iki 3 tūkst. eurų baudą“, – komentavo VMVT specialistė.
Didina įvairių ligų ir mirtingumo riziką
PSO pirmadienį paskelbė, kad nerekomenduoja vartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių. Pasak organizacijos, tokių saldiklių vartojimas nesuteikia jokios ilgalaikės naudos siekiant sumažinti kūno riebalų kiekį. Negana to, dėl ilgalaikio NSS vartojimo gali atsirasti neigiamas poveikis sveikatai, pavyzdžiui, padidėti 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir suaugusiųjų mirtingumo rizika.
„Žmonės turi apsvarstyti kitus būdus, kaip sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą, pavyzdžiui, valgyti maistą, kuriame natūraliai yra cukrų, pavyzdžiui, vaisius arba nesaldų maistą ir gėrimus“, – nurodė PSO mitybos ir maisto saugos direktorius Francesco Branca.
Jis pabrėžė, kad NSS nesudaro esminio mitybos elemento ir neturi maistinės vertės. Jis ragino šių produktų vartojimą riboti dar nuo vaikystės.
Teigiama, kad ši rekomendacija taikytina visiems, išskyrus asmenis, kurie jau serga cukriniu diabetu.
PSO rekomenduoja atsisakyti visų sintetinių ir natūralių ar modifikuotų saldiklių, kurie nėra klasifikuojami kaip cukrus, esančius pramoniniu būdu pagamintuose maisto produktuose bei gėrimuose arba parduodamus atskirai, kad vartotojai galėtų patys jų įsidėti į maistą ar gėrimus.
Rekomendacija netaikoma asmens priežiūros ir higienos produktams, kurių sudėtyje yra NSS, pavyzdžiui, dantų pastai, odos kremui ir vaistams, taip pat mažo kaloringumo cukrams ir cukraus alkoholiams (polioliams), kurie įvardijami kaip natūralūs saldikliai.
Kaip dažniausiai vartojami nerekomenduotini saldikliai įvardijami acesulfamas K, aspartamas, advantamas, ciklamatai, neotamas, sacharinas, sukralozė, stevija ir gaminiai iš stevijos.
Vis tik PSO priduria, kad naujosios gairės laikytinos sąlyginėmis, mat dėl tyrimo dalyvių skirtingumo ir saldiklių vartojimo sudėtingumo, pastebėto jos nagrinėtuose tyrimuose, dar sunku padaryti tvirtas išvadas. Todėl ir šia rekomendacija grįsti galimi politiniai sprendimai turėtų būti diskutuojami atsižvelgiant į šalies kontekstą, šių produktų vartojimą atskirose amžiaus grupėse.
