Kaip žmogus nori taip ir jaučiasi,o tokio jausmo ubagas aplamai nėra.Noriu paklausti Ruso,o ką darai,kad uždirbtum 30 000,nes vien norėti nepakanka.Žmogus susiderina savo poreikį,maitinasi saikingai,pinigus leidžia tik ten kur reikia,o ne ten kur norėtų,taip elgesi protingi savo pinigų šeimininkai.Pinigų kiekis atsispindi sąmoningumo būseną.

Mes jau 27 m. mokytoj7 6eima uostamiestyje, dabar gyvename tikrai neblogai, kai vaikai patys save sostin4je i6silaiko ir uždirba daugiau už mus. Aš taip galvoju- butų aš jiems vistiek nenupirksiu, y\tad ir remti nebereikia, nes jiems to tiesiog nereikia. Mūsų dabartinės pajamosaie3,5 tūkst. į mėnesį, tad, aišku, savo poreikių neribojame, seniai nežinau, ką reiškia gyventi nuo algos iki algos. Bet mes pinigus leidžiame protingai, nepamirštame, kad esame viso labo tik mokytojai, tad verslininkų gyvensenos bruožai mums svetimi.Vietoj mašinos- dviračiai, Vietoj egzotiško Tailando- Turkija... ir pan. Svarbu žinoti , ko nori iš gyvenimo. Yra tokia knyga"Vienuolis, kuris pardavė Ferari"---puiki psichologinė priemonė tiems,kurievis vrkšlena

Na, jeigu keturių asmenų šeimos pajamos sudaro tik 3000 Lt, tai tikrai turėtu jaustis ubagais. Mano keturių asmenų šeimos pajamos apie 8000 Lt- vistiek esu ubagas, norėčiau kad tos pajamos butu bent 30 000 Lt

Šitas psichologas matyt tarnauja vakarų idėjoms. Jeigu žmogus (turintis "pastogę") uždirba per mėn. 1000 lt. , tai jau gali pragyventi ir trise, o vienam tai jau per daug. Žinoma nebus iš ko pirkinėti visokių vakarietiškų š... iš visų maksimų ir kitų sąvartynų, bet gi to ir nereikia. O maistui žmogui per mėn. užtenka 100-200 lt.
Todėl aš pinigų neturiu kur dėti, ir jų man gyvenime niekada netrūko, ir niekada aš apie juos negalvoju, kaip tie ubagai amerikiečiai. Taip sumažinus poreikius, dirbti beveik ir nebereikia, belieka tik gyventi. Norint tą padaryti, reikia atmesti vakarų vartotojišką, vergovinę propagandą, kai žmogus padaromas kvailu daiktų vergu. Žmogaus dvasia valdo kūną, kūnui tarnauja daiktai, o ne atvirkščiai: kūnas pajungiamas vergauti daiktams, o dvasia "cypia" uždaryta. Toks žmogus atrodo "trenktas": laksto paskui daiktus ir rėkia- mažai pinigų.

Labai teisingas pastebėjimas, kad skaičiuoti pinigus kito kišenėje postotalitarinis požiūris. Todėl valstybė turi mažinti savo apetitą ir neatiminėti iš manęs mokesčiais pusę bruto, palikdama man tik pusę uždirbtų pinigų neto. Kaip matot aš skaičiuoju SAVO UŽDIRBTUS PINIGUS.