Beveik kiekviena moteris privalo tą pereiti – “prarasti nekaltybę”.
Vienos praranda lengvai, nesusimąstydamos, kitos – sunkiai. Trečios – apskritai nepraranda, bet, jei tik jos ne vienuolės, tai pradeda jas slėgti. Ir kuo toliau moteris lieka “nekalta”, tuo labiau nekaltybė ją slegia. Kodėl taip yra ir ką reikia daryti?
Diana P. rašo: “Perskaičiau Fransuazos Arman romaną “Skaistybė ir pinigai”, kuris šią vasarą pasirodė Lietuvoje. Ten draugė įkalbinėja kitą draugę “pagaliau tapti moterimi”. Ta sutinka. “Moterimi” ją turi padaryti draugės meilužis! O paskui įvyksta siaubingi dalykai. Mane labai sujaudino ta knyga, nes ji priminė man mano istoriją.
Aš nelaukiau meilės, praradau nekaltybę tik todėl, kad taip nusprendžiau. Ir man buvo vis tiek, su kuo tai bus. Nesuprantu, kam taip padariau. Tiesiog nebegalėjau būti “nekalta” atrodžiau sau kažkokia juokinga vienuole, kvaiša. “Laikas”, - pasakiau sau ir atsidaviau vienam vaikinui, su kuriuo mokiausi. Jis, žinoma, pasinaudojo. Bet aš jį iškart po to išvariau. Paskui praverkiau visą naktį. Kam moteris stengiasi kuo greičiau atsisakyti “nekaltybės”? Kas už to slypi?”
Pasakysiu sąžiningai, laiškas mane suintrigavo, ir aš nusipirkau Fransuazos Arman knygą. Mano galva, labai gera knyga toms, kurios ieško atsakymo į panašius klausimus. Iš tiesų, sulaukę tam tikro amžiaus, moterys pajunta nenugalimą norą “liautis buvusios mergina”. Ir labai dažnai už to slypi visai ne geismas, ne troškimas patirti seksualinį malonumą, o moters identifikacijos krizė!
Arman romane mes susiduriame būtent su tuo atveju. Herojė Nora tampa “moterimi” ne todėl, kad nori malonumo arba myli vaikiną. Ne, lytinis aktas jai simbolizuoja išsilaisvinimą iš kankinančios vidinės būsenos, šiuo atveju – iš “vargšės bekraitės” komplekso, kuris ją, neturtingų inteligentų dukrą, slegia. Būdinga, kad “prarasti nekaltybę” ją skatina labiau patyrusi draugė Rima, kuri tuo pačiu yra ir turtinga (verslininkų dukra).
Nora galvoja, kad tapusi moterimi, ji susilygins su drauge. Bet tas neįvyksta. Ateina dar didesnė krizė. Nora prarado vienintelį savo privalumą prieš draugę. Rima faktiškai pasiekė savo: ji slapčia pavydėjo Norai, kad ta išsaugojo nekaltybę. Dabar Nora tokia pat “puolusi” kaip ir draugė.
Mes turime suprasti dar vieną dalyką: seksas labai dažnai apskritai ne seksas, o tik kažko kito pakaitalas. Prisiminkim čia kad ir masturbaciją. Nejau ji visuomet tik seksas? Remiantis Vakarų tyrinėtojais, apie 85% vyrų ir 45% moterų masturbuojasi, kad atsikratytų streso, disharmonijos, kuriuose sukelia gyvenimas. Fizinis malonumas lieka antroje vietoje.
Taip ir su nekaltybės praradimu. Neretai merginos praranda nekaltybę “iš nevilties”, “nes visos kitos draugės jau moterys”, tiesiog “todėl, kad jau laikas”. Be to tas “laikas” vienu atveju gali reikšti 28 metus, o kitu – 18, o trečiu, kaip Fransuazos Arman herojų atveju, dar ankstyvesnį amžių.
Bet kuriuo atveju, jei jau praradote nekaltybę, nereikia to sureikšminti. Nes gali nutikti taip, kad didesnę žalą jūsų psichikai gali atnešti ne pats nekaltybės praradimo faktas, o tie kompleksai, kuriuos galite įgyti, jei save dėl to graušite. Pasakykite sau: “Na, gal ir nevertėjo, bet traukinys jau nuvažiavo. Nėra prasmės daugiau apie tai galvoti. Užtat aš jau tą praėjau”. Ir užsiimkite gyvenimu. Tai leis ilgainiui pamiršti “nevykusį” nekaltybės praradimą. Bet jei koncentruositės ties tuo įvykiu, tai gali jums sugadinti gyvenimą su mylimu žmogumi, kurį anksčiau ar vėliau sutiksite.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
