Esu ištekejusi jau 29 metus, su vyru tuokėmės iš didelės meilės ir pagarbos. Nuo antrų bendro gyvenimo metų viešėdami svečiuose, susibūrimuose pastebėdavau savo vyro didelį susidomėjimą kitomis jaunomis moterimis… Akivaizdūs žvilgsniai, akių kontaktas, simpatija… Prisipažinsiu, pasidariau pavydi. Be galo skaudu tai matyti, kai širdyje jauti jam didele meilę.
Iš pradžių tylėdavau, kentėjau savyje, pradėjau vengti bendrų išėjimų, vėliau bandžiau kalbėtis, išsakyti savo jausmus, prašiau, kad tokiu elgesiu manęs neskaudintų, tačiau pokalbis baigdavosi jo riksmais, durų trankymais… Labai išgyvenau, pasijusdavau dėl visko kalta, kaltino, kad įtarinėju. Po tokių pokalbių buvo „nekalbadieniai“, tačiau šitą žmogų labai mylėjau, būdavo skaudi ir nepakeliama kiekviena diena ir aš visada pirma jo atsiprašydavau, taip susitaikydavome, kol vėl atsirasdavo naujas objektas.
Prieš keletą metų vyras pradėjo dirbti darbininku gimnazijoje. Pastebėjau, kad jis susidomėjo jauna mokinuke, jai buvo 16 metų. Kaip nepastebėsi, kad vyras nenuleidžia nuo jos akių susitikus, pravažiuojant mašina akys nukreiptos į veidrodėlį. Stebėdavau, kai šis pasislėpęs už namo sienos lauke laukdavo, kol ji praeis keliu, keletą kartų specialiai jam tai pasakiau į akis, vėl pyktis… Keletą kartų šia tema kalbėjomės, mačiau, kaip jis meluoja, nes rankomis stengėsi čiupinėti nosį, taip stengdamas paslėpti raudonį veide. Jis gynėsi, kad jam jos nereikia, tačiau kartais tai kartojosi, tęsėsi tai 2 metus, kol jauna panele baigusi 10 klasių susirado draugą.
Turiu paminėti, kad ta jauna mergaitė kabindavo suaugusius vyrus duodama jiems to, ko šiems reikėjo. Tėvai tvarkingi, dukrą dėl jos elgesio vežiojo pas specialistus. Prisipažinsiu, kad per visą mūsų vedybinį gyvenimą prie vyro taikiausi… Daug ko nemačiau, negirdėjau, stengiausi nežinoti… Dažnai pasislėpus paverkdavau, save stengdavaus įtikinti, kad turiu pakeisti požiūrį, matyti viską kitaip ir vyro dėl jo elgesio nekaltinti…
Metus viskas buvo gerai – abipusis supratimas, pagarba, ir ko daugiau reikia? Tačiau šį pavasarį ir vėl mano vyras įsimylėjo išvaizdžią juodaplaukę devintokę. Nepastebėti to neįmanoma. Besiruošiant į darbą rytais jis pradeda vaikščioti į didijį kambarį, pro kurio langus gerai matosi kelias, kuriuo kasdien tuo pačiu laiku ji eina į mokyklą. Vyras stebi ją pro langą, dažnai pastebėjęs ją ateinant jis eina atkelti kiemo vartų, būtent tuo laiku jam kildavo didelis noras pasigėrėti prie kelio žydinčiomis obelimis, lauke pažaisti su mūsų šuniuku. Mačiau, kaip jis nušvisdavo, kai ši su juo pasisveikindavo, jis nulydėdavo ją žvilgsniu. Nežinau, kaip jis elgiasi su ta mergaite mokykloje.
Kas tai – vidutinio amžiaus krizė? Ko trūksta žmogui, kai šis taip elgiasi? Meilės? Visada stengiausi šilumą ir meilę dalinti kiekvieną dieną. Išklausymo ir supratingumo? Visada šeimoje problemas sprendėme kartu, nekonfliktuodavome. Sekso? Jo netrūko, išskyrus tai, kad šiandien jam 50 metų ir jau ne visada tai pasiseka, tačiau ir čia niekada jo neįžeidinėju, visada raminu ir po nesėkmės prisiglaudusi jį apkabinu…
Šiuo metu esu labai įsitempusi. Jei bandysiu su vyru apie tai kalbėtis, susipyksime, jis ginsis, nors tai aiški tiesa. Nežinau, kaip toliau elgtis. Prašau, patarkite, kaip gyventi… Rudenį sueis 30 metų, kai mes kartu, užauginti 3 vaikai, turime darbus, sodybą, nesiskundžiam sveikata… O gal tai liga, nukrypimas? Kiek tai gali tęstis? Jo elgesys mane labai skaudina, nes šis žmogus man yra svarbus ir jį dar vis myliu…
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Jūsų laiške daug per trisdešimt šeimyninio gyvenimo metų susikaupusios nuoskaudos dėl vyro elgesio. Atrodo, kad jūsų kantrybės taurė perpildyta, todėl ieškote atsakymo, ką daryti ir kaip suprasti tokį vyro elgesį.
Atsakant į jūsų klausimą, svarbiausia būtų išsiaiškinti, kas iš tikrųjų kelia grėsmę jūsų šeimos gyvenimui. Vargu, ar devintokė realiai yra tokia pavojinga… Gali būti, kad jūsų pastebėtas vyro elgesys rodo jo žavėjimąsi jaunomis panelėmis. Tačiau ar tai pavojinga? Greičiausiai tas žavėjimasis susijęs su jo fantazijų pasauliu, kur viskas galbūt gražiau, aistringiau nei tikrovėje. Tačiau greičiausiai šalia yra žinojimas, kad tai tik svajonės. Vargu, ar jūsų vyras palaiko realius santykius su devintoke, nebent tokiems kaltinimams paremti turėtumėte pagrįstų įrodymų. Vien pastebėtų žvilgsių juk neužtenka…
Vyro pabėgimą į fantazijų pasaulį gali sąlygoti realios problemos, kurių jis jaučiasi nepajėgiantis išspręsti.
Gaila, kad jūs pati labai nepasitikite savimi ir savo ryšiu su vyru, kai taip pavyduliaujate. Atrodo, kad jums sunku priimti net mintį, kad jūsų šeimos santykiuose gali būti kažkas ne taip, kad vyras gali būti kažkuo nepatenkintas. Bet juk per trisdešim bendro gyvenimo metų visko galėjo būti…Neigimas jums trukdo realiai įvertinti šeimos santykių problemas ir jas kartu spręsti.
Rekomenduočiau šeimos konsultacijas jums ir jūsų vyrui.
