žinau kad niekas neskaitis mano komentaro, bet gal man bus lengviau parašius...... pati nebegaliu iškęsti savo situacijos, o gal man patars koks "kietas" komentatorius, nors tikriausiai ne :. trumpai taip: susipažinau su vaikinu, beprotiškai gerai pradėjome bendrauti, kaip sakoma pradžia daug žadanti, susitikinėjome, santykiai pažengė toliau nei paėmimas už rankos (bet ne per toli :) )ir tada viskas pasibaigė staiga, nes jis kažkaip nusprendė pabandyti su savo buvusia susitaikyti(kaip sakoma likau ant ledo) pykau, bet supratau iš dalies, mes tik susipažinome, o jie draugavo ilgai. bet nieko neišėjo jiems ir kažkaip po truputį vėl pradėjome bendrauti. jis supažindino mane su savo draugais (ko ankščiau nebuvo) paklausiau ar bendrauja su ta savo buvusia, sako kad visiškai ne ir klaida didelė buvo bandyti susitaikyti. mes susitinkame, pabūname, bendraujame, kol kartu atrodo Dieve, taip idealiai bendraujame dėmesio daug, švelnumo daug.. bet kai nekartu..tyla, jokio bendravimo nei sms nei kitur, aš žinau, kad jo toks būdas - neatrašinėti į sms (jo draugai jau skundėsi šia jo savybe:) ) bet atsakykit, ar tai normalu? ar normalu taip bendrauti? jam sakiau - tokio keisto bendravimo dar neteko patirti, jis atsakė - man taip pat..nenoriu remti prie sienos, bet kentėti nebegaliu taip pat nežinodama ką jis galvoja apie mūsų bendravimą.. jau paskirta diena, kai aš jam pasakysiu, kad bendraudama su juo negaliu rasti savo žmogaus nes galvoju tik apie jį, kitų nematau. todėl jei jis nemano bendrauti rimčiau - mes nebesusitiksime daugiau ir nebebendrausime. aš išsilaisvinsiu nuo jo..liko 6 dienos, ir viskas išaiškės..

nu va ir susitaikysit :DD

Atsiprašau už netaktiškumą, bet kuo vardu yra klausimo autorė?

Užjaučiu jus, daug kas priklauso nuo aplinkybių pvz.jeigu ji yra įsipareigojusi, nenori griauti kitų žmonių gyvenimus, ji gal būt stengėsi užgniaužti savo jausmus,nors jums ji buvo šalta tai dar nereiškia,kad nekentėjo mažiau.negu jus

Beje, kaip jau paminęjo anksčiau komentavęs asmuo, pabandykit ramiai pasikalbėt. beje dar pridęsiu prie to ką jis išvardino kad gal vaikinas gali ir nebūti tikras dėl pačių santykių prasmės. Na jei kažkada jo pastangos buvo ignoruotos, tai dabar jis gal pagalvoja jog pirmam rimtai ginčui pasitaikius spajusi ir išeisi.

Nuskabėjo biški juokingai. Ypač ta dalis: "...Kai iš pradžių susitikinėdavome, aš jam visiškai dėmesio nerodydavau, buvau šalta, abejinga, o jis man rodė neapsakomą dėmesį, net pamiršti negaliu...". jei atvirai greičiausiai pati jį žiauriai įskaudinai ir gal jam vien nuo minties apie kokius artimesnius santykius su panele bloga daros. Tie vaikinai, bent jau dar nesugedę, tikrai nėra tokie "kietos uolos, kurie neturi jausmų". Tačiau tokiais padaro gyvenimas. Gal žmogus išvis galvoja ko čia dabar jai nuo manęs reikia? Seniau tai akd ir kaip besistengiau neįtikau, o dabar čia nežinia dėl ko lenda. Beje jis gal ir kiką kitą draugę turi.

Labai skaudu, kai myli, stengiesi ir nesulauki atsako... Pabandyk suprasti jo situacija: jis tau rode demesi, stengesi, o tu ji atstumei - akivaizdu, kad jis kankinosi, greiciausiai idejo daug pastangu, kad tave pamirstu. Dabar, sustok ir vel paziurek is jo pozicijos: ar jam noretusi dar karta patirti ta skausma? Zinoma, kad ne, su visomis is to isplaukianciomis pasekmemis. Dedu galva, kad tu jam vis dar patinki - meile taip greit nepraeina, o jo kazkada idetos pastangos tik sustiprina si itarima - taciau zmogus tiesiog vengia skausmo: Kodel pries tai buvusi salta, tu dabar turetum pasikeisti? Kas tokio turejo ivykti? Galbut nori juo pasinaudoti? gal nori sukelti kazkieno pavyda? Gal tiesiog nori demesio del demesio? (merginos taip elgtis, deja, megsta..), gal jis tau tiesiog variantas B, - visos sitos mintys gali suktis jo galvoje ir tai normalu. Siuo atveju TU turi imtis rimtos iniciatyvos - jis kazkada jau tai padare, negalvok apie aplinkinius, pamirsk visas ambicija, tiesiog zenk zingsni. Jus suauge zmones - pasikalbekite, bent jau zinosi kaip yra is tiesu.
Sekmes tau kuo didziausios ir, tikiuosi, laimes jums abiems.

pasikalbek su juo,galbut jis prarado pasitikejima savimi, gal nesitiki, kad tu gali kazka jam jausti. Jei jis nenoriai bendrauja su tavim, dar nereiskia, kad tu jam nebepatinki, tiesiog jis pavargo laukti taves. Tiesiog zenk zingsni i prieki - nieko neprarasi, suzinosi ka jis masto apie jus ir tiek, nes kitaip liksi viena su savo mintim. Jei kazkada jis rode tau demesi, dabar tikrai nepasisaipys is taves, jei tu kalbesi apie savo jausmus, nes jis buvo tokioje pacioje situacijoje