As istekejau uz naslio.Jo vaikai mane ignoravo,kaip svetimtaute,neteisetai uzimancia motinos vieta.Jie jau suauge ir turi savo gyvenimus,bet norejo,kad tevas priklausytu tik jiems.Dirbtu ir atiduotu savo pinigus,kaip tai darydavo motina.Gal pora metu jis bande irodyt,kad jam dar tik vos virs penkiasdesimties ir nori kurt savo gyvenima.Visa tai buvo veltui svaistomas laikas.Tada jis pasake:-jei norit bendraut,turit bent jau pagarbiai elgtis su mano zmona.Jei ne-eikim kiekvienas savo keliu.