Įstatymo projekto, kuris leidžia atlikti lyties pakeitimo operaciją, svarstymas Lietuvoje sukėlė audringas moralines diskusijas. O kaip psichologinės normos atžvilgiu? Jei vyriškis panoro tapti moterimi - ar jis turi būti laikomas psichiškai nenormaliu?
Virginija S. mano: “Nejau jiems ten, viršūnėse, nebėra ką veikti? Negi tai - pati didžiausia problema Lietuvai? Auginu sūnų ir nenoriu, kad jis turėtų problemų dėl seksualinės orientacijos. Jei žmogus gimė vyriškos lyties, tai jam net mintis neturėtų kilti, kad jis galėtų tapti moterimi. Mano nuomone, tai apskritai neįmanoma, tik kvailina žmones. Mačiau transvestitus per televiziją. Iškart matosi, kad tai persirengę vyrai, kad ir kaip jie slėptų savo lytį”.
Virginija daro klaidą: transvestitai - tai žmonės, kurie rengiasi kaip moterys. Jie neturi noro iš tikrųjų keisti lyties, jie tik jaučia poreikį “praplėsti” savo asmenybę. Rengdamiesi moteriškais drabužiais jie patiria lytinį pasitenkinimą. Transvestitas nėra žmogus, kuris dėvi moteriškų drabužių elementus dėl vienlytės orientacijos (homoseksualistai). Lygiai taip pat transvestitais negalima vadinti žmonių, kurie velkasi priešingos lyties drabužius dėl aštrių pojūčių, juoko dėlei, vaidindami, nereguliariai ir t.t.
Kaip žinoma, daugelis žinomų artistų panaudoja transvestizmo elementus, norėdami atkreipti dėmesį (pavyzdžiui, Laima Vaikulė su savo vyriškais kostiumais).
Tikrasis transvestitas - tai žmogus, kuris negali patirti lytinio pasitenkinimo kitu keliu, kaip tik užsivilkdamas moteriškus apatinius, moteriškus drabužius, persirengęs moterimi. Nors tai laikoma lytiniu iškrypimu, kitose gyvenimo sferose jis gali būti visiškai normalus žmogus: geras specialistas, rūpestingas šeimos žmogus. Gėdydamiesi savo aistros, tokie žmonės neretai patenkina savo poreikius ne šeimoje, slapta.
Kalbėdama apie transvestitus, Virginija turi omenyje transseksualus. Ir būtent dėl jų Lietuvoje vyksta diskusija. Tai žmonės, kurie nuo vaikystės jaučiasi priklausą kitai lyčiai. Berniukas nori būti mergaite ir atvirkščiai. Čia savo vaidmenį suvaidina tiek auklėjimas (dažnai transseksualas vyras - vienintelis emocionaliai nestabilios motinos vaikas), tiek ir prigimtis. Yra duomenų, kad tikrieji transseksualai turi ypatingus genus. Klausimas apie chirurginį įsikišimą iškyla tuomet, kai žmogus nebegali egzistuoti “savo kūno viduje”. Jis priima kūną kaip kažką sau svetimą. Dėl to atsiranda rimtas asmenybės susidvejinimas: jis jaučiasi viena asmenybe (moterimi su visais jai būdingais charakterio bruožais ir fiziologijos ypatybėmis), o jam primeta kitą (vyro).
Tokiais kraštutiniais atvejais žmogaus dvasinės kančios tampa nepakeliamos (net bandoma žudytis). Iš šalies tai atrodo “išsidirbinėjimu”, kažkuo nerimtu. Tačiau iš tiesų kalbama apie tragediją.
Ar galime smerkti tokius žmones? Kad galėtume smerkti, reikia pabūti jų kailyje. Gydytojai, bandydami padėti tokiems žmonėms, pirmiausia vadovaujasi gailesčiu jiems. Tačiau operacija daroma tik tuomet, kai yra jau išbandytos visi psichologinės korekcijos būdai.
Transseksualai - ne iškrypėliai, o ligoniai. 100 tūkstančių vyrų tenka nuo 1 vieno iki 3 transseksualų. Moterų transseksualių, remiantis įvairiais duomenimis, pasitaiko nuo trijų iki aštuonių kartų mažiau negu vyrų.
Kitas dalykas, kad ne visi, kas nori keisti lytį, yra transseksualai. Noras būti ne tokiam kaip visi, išsiskirti iš kitų, būti “madingam” - gali pastūmėti pusiausvyros stokojantį jaunuolį prie minties apie “lyties keitimą”. Bet šiuo atveju gydytojų uždavinys - juos atkalbėti tą daryti!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
