Psichologinis karių pasirengimas – karių nusiteikimas įveikti iškilusius su tarptautinėmis operacijomis ar pratybomis susijusius iššūkius. Tai gali būti apibūdinta kaip psichologinis atsparumas, užsigrūdinimas ir tvirtumas, susiduriant su karinėje tarnyboje iškylančiais sunkumais.
NATO šalių atliekami tyrimai ir vadų apklausos rodo, kad karių vadams yra itin svarbu išmokti identifikuoti savo karių psichologinio pasirengimo problemas. Būtent vadui gali tekti labai svarbus vaidmuo, rengiantis dalyvauti ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Vadui gali tekti stiprinti ir palaikyti viso karinio vieneto psichologinį pasirengimą. Karių psichologinį pasirengimą tvirtina specialios pratybos, motyvacijos skatinimas, mikroklimato gerinimas, tinkamas įvertinimas.
Kariuomenės vadai dažnai nepakankamai atvirai ir dažnai bendrauja su savo pavaldiniais. Vadas turi atvirai diskutuoti, organizuoti pratybas, veiklą, kurioje kariai gali išsikrauti. Vadas turėtų būti „šalia“ savo karių, kartu kęsti problemas ir sunkumus. Kariai galvos, kad vadas jų nesupranta, jei visas padalinys miega ir šąla palapinėje, o jų vadas šiltai įsitaisęs patalpoje.
Apskritai psichologinis pasirengimas, NATO šalių psichologų ekspertų nuomone, yra vienas iš esminių pasirengimo karinėms operacijoms elementų, už kurį atsakingi tiek vadai, tiek ir patys kariai. Jei kariui kylantis stresas neįveikiamas laiku, jam gali kilti įvairių problemų – miego sutrikimų, depresyvių minčių, netgi problemos dėl alkoholių ar kitų svaigalų, pykčio ir irzlumo proveržiai, tarpusavio santykių problemos.
Kaip tvirtina Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos psichologė Ramutė Vaičaitienė, Lietuvos kariuomenės praktikoje pasitaiko įvairių stresinių situacijų. Pavyzdžiui, kartą psichologams teko vykti į Daniją, kur įvyko stresinė situacija, kai viršininkas ilgai neatsižvelgė į kario prašymus. Viskas baigėsi „paleistu daiktu į vado galvą“. Psichologams teko raminti karį ir atstatyti padalinio mikroklimatą.
