Gavau vienos moters klausimą. Tikiu, kad įžvalgos, remiantis ir psichologo Dmitrijaus Trockio mokymu, pravers daugumai moterų.
Klausimas: kaip paleisti santykius, santuoką (ne visam laikui, bet kol išsispręs vienaip ar kitaip), kaip likti nuošalyje ir stebėti? Bet tuo pačiu išlikti ramiai ir tam nešvaistyti energijos.
Kaip palikti vyrą ramybėje, nesisavinant, nepriekaištaujant, neišreiškiant nieko, kad pasimatytų, ko žmogus pats nori. Kaip likti nuošalyje? Turime mažų vaikų, santykiai sunkėti pradėjo maždaug prieš metus. Ir abu su vyru tą pastebėjome.
Susidėliokime viską, kaip yra.
1. Kaip paleisti santuoką, ne visam laikui, kol išsispręs viskas kažkaip - šį klausimą užduoda labai daug žmonių. Ir ne tik moterų. Tačiau moters lūpose šis klausimas įgauna kiek kitokią tragediją. Visų pirma, pripažinkime, kad tol, kol esame santuokoje ir turime bendrų vaikų, mes neturime kito pasirinkimo - tik būti žmona. Su viskuo. Tad nereikia nieko paleisti.
Priešingai, reikia kiekvieną dieną būti žmona ir mokytis pildyti šią rolę realybėje, o ne fantazijose. Kur medaus kalnai, pieno upės ir princai ant žirgų gieda serenadas. Moteriai yra žalinga gyventi su vyru ir mintyti apie skyrybas, svajoti apie gyvenimą be vyro. Nebent abu žmonės nuspręstų tiesiai šviesiai išsiskirti. Tik tokiu atveju moteris gali pasirinkti kitą savo rolę - nebūti žmona. Visais kitais atvejais - tai ne tik saviapgaulė, bet ir apgaulė.
2. Kaip likti nuošalyje ir stebėti viską? Dar viena iliuzija. Neįmanoma, būnant pagrindiniu istorijos veikėju, tapti stebėtoju.
Nebent galima svaigintis, gerti kokius raminamus ir apsimesti, kad "manęs nėra". Ir vėl tai nepanašu į sveikatą, ar ne? Kai stebėtoju nori būti moteris, tai sako tik viena - jai dabar per daug baisu ir nemalonu, kad pradėtų įsileisti visus jausmus, kokie ateina. Nes yra labai svarbus noras...
3. Neišreikšti nieko. Moteriai tai reiškia mirtį. Visomis prasmėmis. Kai žmogus būna labai blogai, jis iliuziškai viliasi, kad mirtis jam padės.
Todėl kai kurie realiai tą išbando. Kai moteris liaujasi reikšti visus savo jausmus, ji pradeda džiūti: nėra nei energijos, nei įkvėpimo, nei gyvasties. Kodėl to moteris nori? Nes klaidingai galvoja, kad tapimas "negyva" atleis nuo atsakomybės jausti. Tačiau būti moterimi - tai jausti. Ir nieko daugiau. Jausti viską, ne tik malonius, bet ir nemalonius dalykus. O noras išlikti ramiai - tai riboti save realiuose išgyvenimuose. Ir tai reiškia moteriai visišką mirtį.
4. Nešvaistyti energijos... Taip kalba pavargusi moteris, kuri neturi energijos. Ką daryti su nuovargiu? Eiti ilsėtis. O ne pulti stačia galva į mirtį ar į kitas iliuzijas. Desperacija suprantama, tačiau ji - ne išeitis.
5. Kaip palikti vyrą ramybėje? Labai paprastai. Atleiskite vyrą iš Dievo pareigų savo pasaulyje. Ir atsiprašykite, kad laikėte jį ne tuo, kuo jis buvo. Jis yra žmogus.
Netobulas. Klystantis, besimokantis. Moterys, kurios nemoka mylėti vyro, nepamiršdamos savęs, labai greitai pavargsta ir dėl savo nelaimingumo kaltina vyrą. Nors jis tik prisitaikė prie nuolatinio komforto. Viena moteris pasakojo, kad vyras jai iš darbo skambina labai retai, nors jai norėtųsi, kad jis dažniau paskambintų. Ir kai jis skambina, kad pasakytų, jog jo išplautos kelnės keistai atrodo, ją apima neviltis.
Tačiau moteris, nusprendusi užaugti ir mylėti save, neverkia dėl tokio vyro elgesio, ji drąsiai sako: man apmaudu, liūdna, tu kreipiesi į mane kaip į namų ūkio ekonomę, nes svarbiausios yra kelnės. Kai moteris nebijo būti vyrui nemaloni, ji pradeda dažniau būti savimi. Ir vyras taip pat keičia šokio žingsnelius. Arba atsitraukia. Ir ieško kitos tarnaitės. Moteriai svarbu suvokti, kad ne vyre yra jos vidinė ramybė. Moters vidinė darna yra joje.
6. Kai vyras ir moteris turi vaikų, jų elgesys turėtų būti, visų pirma, sąlygojamas atsakomybe rpieš vaikus. Ir jei lengviausia rūpintis vaikais gyvenant kartu, vadinasi, verta gyventi kartu. Jei rūpintis vaikais lengviausia gyvenant atskirai, verta susitarti dėl skyrybų.
Tik labai svarbu prisipažinti: vaikams atsiradus, visi santykiai pasikeičia. Ir jei mes sėdėsime išsižioję ir lauksime, kol santykiai bus tokie, kokie buvo anksčiau, lengviau yra nudobti vaikus. Nesitikėkime, kad gyvenimas su vaikais bus kada nors panašus į gyvenimą ne vaikų.
Mes esame didžiuliai egoistai: tiek vyrai, tiek moterys nenori dalintis dėmesiu, švelnumu ir meile su vaikais. Mes norime viską gauti patys, kad mums užtektų. Tačiau realybė tokia: jei mums 40 metų, tai mes turime atitinkamai elgtis, o ne erzintis kaip paaugliai dėl žmonos dėmesio trūkumo. Visi sunkumai skatina mus užaugti, t.y. savo vidine branda pasivyti nugyventus metus.
7. Likimo transformacijos mokytojas Dmitrijus Trockis moko: niekada nespręskite problemos tiesiogiai. Svarbiausia išeities formulė: nesusireikšminti, neapsimetinėti ir daryti ką nors dėl kitų.
Kai situacija atrodo visiškai neviltinga, verta labai daug ką daryti dėl kitų: plauti laiptinės grindis, maitinti alkanus, pasitarnauti, daryti gera savo vaikams, savo vyrui. Liaukimės mąstyti tik apie save, atidėkime savo problemą - kaip svarbiausią, ir pradėkime elgtis kaip geri žmonės.
Tai reiškia, kad mes esame tam tikrose situacijose skatinami priimti sprendimą mylėti, o ne laukti drugelių pilve. Jei turime sunkumų su vyru, vadinasi, kaip aiškina lektorius, nebuvome savimi su mama, su kitais artimaisiais. Ir tik pagerinus santykius su jais, susitvarkys santykiai su vyru. Štai kodėl aš sakau: skauda dantį? Eikit gydyti kojos. Linkiu atrasti Dimą ir bent ką nors padaryti šiandien, kad rytoj būtų geriau.
