Apie santykius šeimoje prirašyta labai daug visko. Požiūrių yra įvairių. Norėčiau jus supažindinti įžvalgomis, kurios gali padėti visoms poroms išbristi iš nesutarimų pelkės arba į ją rečiau įbristi.
Vyrai santykiuose – viršesni
Išsiaiškinkime, kaip funkcionuoja šeimos sistema. Visus santykius galime suskirstyti į tris rūšis. Sveiki santykiai su vyresniais remiasi nuolankumu. Tai reiškia, kad mes nuolankiai turime stengtis bendrauti su savo tėvais, partnerio tėvais, vyresniais kaimynais, darbdaviais. Vyras šeimoje - taip pat laikomas vyresniu. Antra santykiu rūšis - su lygiaverčiais, t.y. su seserimis, broliais, kitais panašaus amžiaus giminaičiais, draugais ir pan. Darnūs santykiai su šiais žmonėmis remiasi bendradarbiavimo principu. Trečia santykių rūšis apibūdina santykius su jaunesniais, t.y. vaikais ir tais, kurie pasirūpinti savimi patys negali. Šie santykiai turėtų remtis dosnumu: materialiu ir psichologiniu.
Pabandykime išsiaiškinti, kokie sutrikimai mus puola, kai kyla nesutarimai su atitinkamais žmonėmis. Jei konfliktuojame su vyresniais, vadinasi kenčiame dėl puikybės. Jei nesutariame su lygiaverčiais, pavydime. Jei nesutariame su jaunesniais, esame per daug gobšūs. Lėktuvai, skrisdami skirtingame aukštyje, nesusitrenkia. Taip ir mes, paisydami savo padėties, mažiau konfliktuosime.
Vyrai turi grūdintis
Kur išeitis? Vyras, jei daug meldžiasi, pakankamai lengvai atlaiko moters emocijas. O juk dėl jų kyla daugiausia nesutarimų šeimose. Vadinasi, vyrai turi skirti laiko maldai, meditacijai. Ypatingai stiprinančiai veikia komforto stoka vyro gyvenime: šaltas dušas rytais, kietesnis čiužinys, buvimas lauke darganotu oru ir kitokios grūdinimo procedūros. Kai vyras grūdina savo kūną, jis grūdina savo sielą. Svarbiausia, nepriimti asmeniškai moters nemalonių emocijų, priešingu atveju vyrui neįmanoma išlikti vyresniojo pozicijoje. Vyras turi mokytis klausti moters, kai ši nurimsta, ką jis dėl jos gali padaryti. Ir, svarbiausia, daryti. Vyras turi išmokti skirti moteriai ne tik laiko, bet ir minčių. Tai nėra lengva užduotis, bet labai prasminga. Moteris turi mokytis prašyti paslaugų iš vyro ir liautis piktintis, kai jos mintys nėra perskaitomos. Ir nesigėdyti nei savo pykčio, nei savo susierzinimo. Nes visa tai išliejus, moteris tampa tyresnė ir gražesnė. Jei tik tai žinotų vyrai, jie skatintų moteris išlieti nepasitenkinimą, o nereikalautų jį suturėti. Moteris gali semtis energijos sau iš gamtos, iš nuoširdžių draugių, puoselėti savo ryšį su Dievu.
Nesutardamos su vyrais, moterys išsilieja ant vaikų
Šeimos labai dažnai patenka į užburtą ratą: vyras nestiprina savo dvasinio stuburo, moteriai sunku paisyti savo priedermės, vyras pradeda bartis su žmona, jis nepakenčia jos nemalonių nuotaikų, vyras elgesiu panašėja į dar vieną vaiką šeimoje, moteriai labai sunku gerbti tokį vyro elgesį, ji vis dažniau jaučiasi be globos, lyg ant jos pečių būtų numestas visas šeimos gyvenimas, moteris vis dažniau pradeda jaustis nelaiminga ir tuomet visi aplinkui gyvena kaip laive ant audringos jūros. Ypatingai - vaikai. Nes jei vyras neatlaiko moters, moteris neatlaiko vaikų. Galime daryti išvadą: jei mama pyksta ant vaikų, vadinasi, ji neturi šalia vidumi stipraus vyro. Jei turėtų, jis sugebėtų vien savo buvimu šalia veikti moterį kaip valerijono arbatos puodelis. Taigi, ne vaikai kalti, kad išveda iš kantrybės mamas. Joms tiesiog kliuvo per mažai vyriškos globos ir dėmesio, o tai jai trukdo būti dosniai su vaikais ir pakęsti juos tokius, kokie jie yra bei mylėti juos išmintingai. Jei įsivaizduotume moterį lyg kalnų upę, tai vyras būtų jos krantais.
Tik negalvokime, kad santykiai priklauso nuo vieno žmogaus. Bertas Helingeris moko dalintis atsakomybe už santykius lygiomis dalimis su visais juose esančiais. Tik santykiuose su vaikais suaugę turi daugiau nei 50 procentų atsakomybės. Nėra to vienintelio žmogaus, kuris sugriovė šeimą, nėra tos vienintelės, kuri griauna santykius. Visuomet yra bent du. Kiekvienam, esančiam poroje, verta matyti savo indėlį į santykius. Juk pakeitus bent vieną patiekalo ingridientą, pakeisime visą patiekalą.
Ko esame verti, tą ir gauname
Kiekvienos poros santykiai yra labai unikalūs. Galima teigti, jog labai dažnai į porą sueina panašios sveikatos individai. Dažnai juokauju: gydytis dviese, o dar panašias ligas, yra kur kas smagiau nei po vieną. Dažnai vienas poroje laiko save pranašesniu ir kaltina dėl nesėkmių kitą. Tačiau tai yra iliuzija. Galioja bendra taisyklė: gauname į žmonas ar į vyrus tokį žmogų, kokio esame verti. Štai gyvenimo situacija: jaunuolis smerkia tėvą, kuris išsiskyrė su jo mama ir nepripažįsta tėvo antrosios šeimos; į žmonas šis jaunuolis pasirenka jauną moterį, kuri taip pat yra skyrybų vaikas, tačiau skirtis norėjo jos mama, o ne tėvas. Paradoksalu, bet kuo labiau mes šalinamės vienų ar kitų situacijų, tuo labiau mus jos pasiveja. Aukščiausiasis yra teisingas: kai nenori pripažinti paprastesnės realybės, Dievas duoda sudėtingesnių situacijų, kurias vis vien teks išspręsti.
Nuliūdinsiu, bet partnerių keitimas taip pat nėra išeitis. Romantinis laikotarpis baigiasi po maždaug 1,5 - 2 metų draugystės ir prasideda tikrasis realus gyvenimas. Tad geriau jau šlifuoti save su vienu ir tuo pačiu žmogumi nei su skirtingais. Kad tik pavyktų!
