O kaip gi antros pusės?
Klausimas apie antras puses iškyla tuomet, kai žmogus savo artimoje aplinkoje yra vienoks, o darbe - kitoks. Tuomet pasikviesti žmoną ar vyrą į darbinį vakarėlį yra iš tiesų keblu. Nustebs, nusivils ar pan. Kai darbe yra kuriami ne tik darbiniai santykiai su kuo nors, taip pat keblu dalyvauti su oficialiais partneriais.
Todėl visokie atsikalbinėjimai, neva niekas su žmonom neina į darbo vakarėlį - tiesiog išsisukinėjimas. Kai vienam ar kitam darbuotojui švenčių minėjimas be antros pusės nėra priimtinas, jis turi teisę šventėje nedalyvauti.
Jei partnerio šventimas be antrosios pusės nepriimtinas antrajai pusei, partneris turėtų aiškiai parodyti savo prioritetus. Nes, pvz. su nepatenkintu darbdaviu ar keliais kolegomis gyventi galima, o su nepatenkintu vyru ar žmona - sunkiai. Juk taip žlugdomas pasitikėjimas vienas kitu.
Kolektyvo subkultūra
Žinoma, daug kas priklauso ir nuo kolektyvo brandos bei sąmoningumo. Kai darbdavys yra pakankamai brandus, jis visuomet yra už nuoširdžius ir atvirus santykius.
Toks darbdavys siekia telkti kolektyvą, todėl jis norės, kad vieni kitus pažintų kaip žmonės, o ne kaip specialistai. Juk ten, kur yra žmogus, ten yra ir santykiai. Kuo labiau vieni kitus pažįsta, tuo darnesni santykiai kuriami ir darbe.
Kiek tokių darbdavių pažįstate? Ne daug. Priešingai, darbdaviai uzurpuoja darbuotoją ir pyksta, kai asmeninis žmogaus gyvenimas, pvz. vaikų ligos, kiša koja jo bizniui ir pan. Apmaudu, kai darbuotojas parsiduoda darbdaviui, palieka savo sveiką protą kažkur toli ir tarnauja aklai nežinojimui. Jei norite keisti kalėdinių vakarėlių šventimo tradicijas - galite būti savo kolektyve pionieriais.
Neištikimybės vietoj dovanos
Jei žmogus turi polinkį į neištikimybę, kolektyve jaučia kam nors simpatiją, jis turėtų vengti taip vadinamų rizikos veiksnių, pvz.vartoti alkoholį, kurio dėka žmogaus vertybiniai įsitikinimai prasiskiedžia noru pasimėgauti. O jei ir taip vertybės šlubuoja, tai visai reikėtų vengti net būti šalia "simpatijos". Mes esame visi susiję, todėl ne kaltų tokiose situacijose ieškokime, o atsakingų.
Ir kiekvienas darykime tai, ką galime. Jei kolektyve dirba vedęs "lovelasas", kolegės - moterys neturėtų rengtis iššaukiančiai. Norite laisvės savo aprangai?
O ką jūs prarasite labiau prisidengusios savo kūną ir atsisakiusios vulgarių iškirpčių? Neturite vyro? O kodėl norite, kad jus nužiūrinėtų svetimi?
Susiraskite vyrą sau ir demonstruokite savo pasididžiavimą. Ne visiems, o jam vienam. Grėsmė kyla ir tam žmogui, kuris darbe labai išpūtė savo gerą įspūdį, o namuose yra skurdaus bendravimo karalius. Akistata šeimos ir kolegų tik paspartins būtinus pokyčius.
Nes svetimiems demonstruoti gerumą yra paprasčiau nei saviems. Tačiau išminčiai byloja: nepabuvęs didvyriu savo smėlio dėžėje, pasauliui didvyriu netapsi.
Šventės lai praturtina
Laimei, vis daugiau kolektyvų nori sau patyrimų, o ne buko nusisvaiginimo. Džiugina renginiai, kurie praturtina ne tik darbuotojus, bet ir jų šeimos narius.
Galime žaisti, linksmintis, užsisakyti renginio vedėją ir siekti, kad po darbinio vakarėlio žmogus jaustųsi praturtėjęs, o ne dar labiau pavargęs, dar labiau "prisidirbęs" ir įklimpęs į savo žalingus įpročius.
O kaip gi dovanos?
Linkiu, kad kuo daugiau organizacijų dovanotų sau smagų ir prasmingą laiką kartu. Ne daiktuose esmė, o žmonėse, bendravime santykiuose.
Būkime atidūs vienas kitam visus metus, darniai dirbkime komandoje, mokykimės išmintingai valdyti sudėtingas situacijas darbe, ir tuomet kalėdiniu laikotarpiu pajausime, kad mums nereikia jokių dovanų, tiesiog ateis noras pabūti visiems drauge ir pasidžiaugti nuveiktais darbais.
O pasikviesti savo šeimą bus didžiulė prabanga, nes galėsime padovanoti jiems kitų pasididžiavimą mumis. Gražių švenčių visiems mums!
