Tiesa, jeigu Lietuvoje globos ieškos daugiau nuo karo bėgančių vaikų, tarnyba žada kreiptis į visus išreiškusius norą. O specialistai dalija patarimus, kaip su šiais vaikais geriausia bendrauti.
Kiekvieną minutę Ukrainą iš Ukrainos pabėga bent 55 vaikai. Taip skelbia UNICEF. Bene 400 nelydimų ukrainiečių vaikų jau pasiekė ir Lietuvą. Šiems pažeidžiamiems ir karo baisybių traumuotiems vaikams reikia globėjų – jais tapti norą jau pareiškė per 900-us lietuvių. Viena iš jų – Kauno rajone gyvenanti Aistė.
„Pati auginu du sūnus, vaikiukus ir galvoju, to stogo ir šilumos, ir maisto, na, vis tiek, užteks visiems ir dalintis tuo, ką turi, svarbiausia, man atrodo“, – sako globoti vaiką norinti moteris Aistė Ivanovaitė-Petraitienė.
Galimai pagausėsančia šeima džiaugiasi ir moters vaikai.
„Vėliau, jau kai pateikiau dokumentus, pasikalbėjau su vaikais. Sakau: „Ar jūs norėtumėt, kaip čia ar priimtumėm?“, sakė „O taip! Bus linksmiau, žaist daugiau galėsim.“ Tai ar berniukas, ar mergaitė, jie man irgi vaikiukai neįvardino ir, manau, kad ne čia svarbiausia“, – pasakoja Aistė.
Anksčiau moteris planavo globoti ir lietuvį vaiką. Tačiau pasitaikius galimybei padėti nuo karo baisybių bėgantiems ukrainiečiams vaikams, nedvejodama užpildė anketą. Tad ir pati moteris naujo šeimos nario labai laukia.
„Bus tai taip, prašau, kad ir šiandien, kad ir dabar. Įsodinu, vežu namo“, – kalba Aistė.
Tiesa, kol kas oficialiai visoje Lietuvoje ukrainietį vaiką globoja tik viena šeima Šiauliuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė pasakoja, kur šiuo metu gyvena kiti į Lietuvą atkeliavę ukrainiečių vaikai.
„Jie yra apgyvendinti su sau artimais žmonėms ar emociniais ryšiais, ar giminaičiais. Yra tokių situacijų, kad mama atlydi, palieka pas draugę ar buvusią kurso draugę, o pati išvyksta atgal“, – teigia tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Tokių vaikų yra 239. 146 vaikai gyvena grupėmis – Trakuose, Visagine, Kaune ir Kauno rajone. Jiems globą nustatė savivaldybės. Anot tarnybos direktorės, taip vaikai gyvens ir toliau. O pasiryžusieji tapti globėjais turėtų pasiruošti ir psichologiškai – šie vaikai itin jautrūs aplinkai.
„Yra didelė rizika išvystyti potrauminio streso sutrikimą, kuris yra kaip ir yra normali reakcija į nenormalią situaciją. Ir kas tai yra? Tai yra košmarai naktiniai, sunkumai miegoti, sunkumai valgyti, dirglumas, piktumas, vengimas kažkokių prisiminimų. Kaip vienas vaikas sakė: „Norisi išpurtyti iš galvos kažkokius bombų sprogimus, garsus“, nes tai persekioja ir gąsdina“, – sako psichologė psichoterapeutė Asta Adler.
Psichologė pasakoja, kad su šiais vaikais reikia ir kitaip bendrauti. Be to, geriau neklausti tiesioginių klausimų, kartu su juo žaisti, piešti, leisti laiką. Taip globėjas užsitarnaus vaiko pasitikėjimą ir jis pats ims atsiverti.
„Vaikams, kurie atvyksta iš tokių sunkių situacijų, jie turi kitokį matymą. Jiems kažkas baisiau gali būti, pavyzdžiui, visiškai baisu, kad lėktuvas praskrenda ir sukelti panikos ataką. Arba net tokie nekalti dalykai, kad kuprinę kažkas užsideda ir tai jau gali priminti, kad kažkada bėgo ir sureaguoja paniškai ar išgąsčiu, verkti pradeda ir mums gali atrodyti keista“, – aiškina A. Adler.
Globėjais gali tapti ir vieniši asmenys. Globėjai bus mokomi priimti tokius vaikus, o vietos globos centrai jiems teiks paslaugas ir paramą. Tiesa, globoti norinčiųjų – daugiau nei į Lietuvą atvykusių ukrainiečių vaikų.
Todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą globėjų registraciją jau sustabdė, tačiau jei atvyks daugiau ukrainiečių vaikų, kuriems reikės globos lietuvių šeimoje, atstovai žada kreipsis į visus, kurie išreiškė norą globoti.
Įvaikinimo specialistai taip pat ragina žmones, pasiryžusius globoti vaikus, į savo namus priimti ir apleistus lietuvius. Beveik 1400 vaikų auga globos institucijose, 85 procentai jų – vyresni nei 10 metų amžiaus. Tačiau tokio amžiaus vaikus pasiryžę globoti tik 4 procentai lietuvių.
