Pasak laišką pasirašiusiųjų, R. Fico agresyvumas ir emocinis sprogstamumas jo viešose kalbose išryškėjo po pasikėsinimo 2024 m. gegužės mėn.
Kreipdamiesi tiesiogiai į R. Fico, psichiatrai pabrėžė, kad dabartinis jo politinis elgesys kelia didelės Slovakijos gyventojų dalies nusivylimą ir nepasitenkinimą, todėl vis daugiau žmonių svarsto galimybę išvykti iš šalies.
Jie kaltino jį autoritarizmu, manipuliavimu faktais, melu ir žurnalistų, visuomenės narių bei politinių oponentų puolimu.
Iki sekmadienio vakaro laišką pasirašė 155 psichiatrai, ir jų skaičius toliau auga.
Teigia, kad Fico „nesusigaudo“
Laiške jie teigia, kad R. Fico vidaus politikoje daugiausia dėmesio skiria savo, savo partijos ir koalicijos partnerių valdžiai įtvirtinti, o svarbiausius valstybės klausimus, tokius kaip atsiliekanti infrastruktūros plėtra, sunkumus patirianti švietimo sistema ir sveikatos apsauga, palieka nuošalyje.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į jo užsienio politikos iniciatyvas, kurios dažnai tiesiogiai prieštarauja ES ir NATO iniciatyvoms. Kalbėdami apie Rusijos karą Ukrainoje, jie teigia, kad jis neaiškiai suvokia, kas yra agresorius, o kas – auka.
Robertas Fico – populistas, Kremliaus simpatikas
1964 m. rugsėjo 15 d. darbininkų šeimoje gimęs R. Fico, pagal profesiją teisininkas, politinę karjerą pradėjo komunistų partijoje prieš pat 1989 m. aksominę revoliuciją, po kurios subyrėjo buvusi Čekoslovakija.
1994-2000 m. jis buvo Slovakijos atstovas Europos žmogaus teisių teisme, o 1999 m. įkūrė centro kairiųjų partiją „Kursas – Slovakijos socialdemokratija“ (Smer-SD) po to, kai demokratinė kairė, atsisakė jo kandidatūros į ministro postą.
2006 m. R. Fico partija iškovojo triuškinamą pergalę, kuri praėjus dvejiems metams po Slovakijos įstojimo į ES nutiesė jam kelią į ministro pirmininko kėdę.
2009 m. jis atvedė savo šalį į euro zoną, tačiau, nepaisant laimėtų rinkimų, nesugebėjo suformuoti koalicijos.
Jis taip pat griežtai pasisako prieš imigraciją – tai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jo pergalę 2016 m. rinkimuose.
Buvo priverstas trauktis po rezonansinės žmogžudystės
„Smer-SD“ partijos, kuri formaliai priklauso kairiųjų pažiūrų judėjimams, vadas R. Fico šalies premjeru buvo 2006-2010 ir 2012-2018 metais – nepaisant nuolatinių kaltinimų, kad pavertė šalį „mafijos valstybe“.
2018-ųjų vasarį Slovakijoje buvo nužudytas žymus šalies žurnalistas Janas Kuciakas ir jo draugė. Jaunos poros žūtis sukrėtė visą šalį.
Į gatves, reikalaudami korupcinės valdžios vadovo atsistatydinimo, išėjo šimtai tūkstančių žmonių. R. Fico teko trauktis, o vietoje jo vyriausybę formuoti paskirtas dabartinis „Balso“ partijos vadovas P. Pellegrini.
Valdantieji išsilaikė dar kelerius metus, tačiau pralaimėjo rinkimus ir turėjo tenkintis veikla opozicijoje.
Žavisi Putino politika
R. Fico žavisi Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika, ne kartą buvo pasakęs, kad neleistų suimti Rusijos prezidento pagal tarptautinį arešto orderį, jei jis atvyktų į Slovakiją.
Per tris dešimtmečius trunkančią karjerą R. Fico sėkmingai laviravo tarp pagrindinių, proeuropietiškų pozicijų ir aršiai nacionalistinės, antivakarietiškos retorikos.
Nuo 2023-ųjų spalio, kai stojo prie vyriausybės vairo, R. Fico išsakė keletą pastabų, kurios pablogino Slovakijos ir kaimyninės Ukrainos santykius. 59-erių politikas pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“.Jis, be kita ko, abejoja Ukrainos suverenumu ir ragino siekti kompromiso su Rusija.
R. Fico taip pat išprovokavo masinius protestus dėl prieštaringai vertinamų pakeitimų, įskaitant žiniasklaidos įstatymą, kuris, pasak kritikų, gali pakenkti visuomeninės televizijos ir radijo nešališkumui.
Peikė ES ir naudojosi prorusiškomis nuotaikomis Slovakijoje
Sakydamas, kad jam svarbūs tik Slovakijos interesai, R. Fico atvirai peikė ES ir tarptautines nevyriausybines organizacijas, įžeidinėjo savo varžovus, melagingai įtarinėjo apie perversmo sąmokslą.
„Smer-SD“ savo populiarumą atgavo dėl dešiniųjų valdžią užgriuvusių sunkumų, suvaldant koronaviruso pandemiją ir vėliau kilusios vyriausybės krizės.
„Jis kalbėjo tai, ką norėjo girdėti jo rinkėjai. Atkreipkime dėmesį, kiek žmonių jį rinko. Jį rinko beveik 23 proc. iš 68 proc. atėjusių į rinkimus. Tai yra realybėje už jį balsavo mažiau nei 20 proc. slovakų rinkėjų. Tai labai nedidelė auditorija. Daugiausiai tai yra žmonės su žemomis pajamomis. Tai yra tie patys procentai, kurie prieš plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Slovakijoje vykdytų apklausų metų sakė, kad globalaus konflikto metu jie laukia pagalbos labiau iš Rusijos, o ne NATO.
Tai tie patys žmonės, kurie dabar nepasitiki NATO ir tariamu Europos Sąjungos spaudimu Slovakijai. Tai tie patys žmonės, kuriuos lengva gąsdinti Sorošu, seksualinėmis mažumomis ir kitais lozungais, kuriuos populistiškai aktyviai naudojo Fico partija savo rinkiminės kampanijos metu. Tai yra marginalus Slovakijos visuomenės sluoksnis“, – „Current Time“ situaciją šalyje aiškino politologas Ivanas Preograženskis.
COVID-19 pandemijos metu jis tapo ryškiausiu šalies balsu, pasisakančiu prieš bet kokias prevencines priemonės.
Prieš vėl pradėdamas eiti premjero pareigas pernai 2023-ųjų spalio mėnesį, jis pasinaudojo didelėmis prorusiškomis nuotaikomis Slovakijoje, kad pakenktų provakarietiškam vyriausybės kursui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
