Patekai į areštinę - apie žmogaus teises pamiršk. Čia tampi viso labo įrankiu visagalės teisėsaugos rankose.
Angelų sargų dienos išvakarėse iš garbaus amžiaus ligotos moteriškės visokiausiais būdais parodymus bandė ištraukti įstatymo galia besinaudojantys policijos pareigūnai.
Už uolią tarnystę jiems galbūt bus pareikšti pagyrimai ar kitokie paskatinimai. Ir visai nesvarbu, kad bet kokiais būdais kurpta byla teisme gali subliūkšti. Žmogus jau apšmeižtas, sveikata sugadinta, o jo tikėjimas teisėsaugos institucijomis ir savo paties saugumu visiškai sunaikintas. Nė vienas iš mūsų negali jaustis saugus, kai vis dažniau ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas bei galimybė civilizuotai ginti savo teises.
O jas pamina pirmiausia tie, kurie turėtų būti įstatymo ir visuomenės angelai sargai. Grįžtame į gūdžiausią sovietmetį? Ne kiekvienas žmogus apsaugotas nuo situacijos, kai patekus į policijos areštinę iš baimės imama kalbėti bet ką. Įsivaizduokime tokioje situacijoje ne chuliganą ar narkomaną, o su policija ar nusikaltimais gyvenime reikalų neturėjusią 65 metų sveikatos problemų turinčią paprastą kaimo moterį, kurios namie laukia sergantis vyras.
„Pabandytų uždarę patampyti kai kuriuos rajono banditėlius. Juos advokatai ir įvairios institucijos ant ausų pastatytų. O paprastą, visą gyvenimą sąžiningai dirbusią moterį apkaltinti nebūtais dalykais - lengviausia," - piktinosi į regioninio laikraščio redakciją kreipęsi Biržų rajono gyventojai.
Jų motina, pirmą kartą susidūrusi su įstatymų sergėtojais ir nežinojusi savo teisių, manoma, patyrė tokį spaudimą, kad pasirašė visur, kur tik jai buvo liepta. „Tokių pareigų šitokie žmonės neturėtų eiti. Net su žvėrimis taip nesielgiama," - kalbėjo ilgametis vairuotojas, dabar ūkininkaujantis pensininkas Pranas Dunauskas.
Parodymų cirkas - be advokato
„Atvažiuokite, pasižiūrėkite, kokius policija naudoja metodus. Motina taip paveikta, kad jos nebepažįstu, visiškai svetimas žmogus. Iš jos ima kažkokius parodymus, neleidžia susitikti su advokatu," - toks Jokūbiškių kaimo gyventojo Vaido Dunausko skambutis trečiadienį priešpiet pakvietė skubėti į Guodžių kaimą.
Skambinęs vyras pasakojo sveiku protu nesuvokiamą įvykių seką. Viena Guodžių kaime gyvenanti moteris policijai parašė pareiškimą, kad iš jos namų dingo piniginė su 1800 litų. Ji pranešė, kad piniginė dingo po jos pažįstamų Ančiškių kaimo pensininkų Eugenijos ir Prano Dunauskų apsilankymo.
Vagyste kaltinami žmonės antradienį atvyko į policiją apklausai, po kurios 65 metų Eugenija Dunauskienė buvo uždaryta į policijos rūsį daugiau nei parai. Išsigandusi moteris prašė ją išleisti į namus, nes laukė nemelžtos karvės, nežinojo, kaip jaučiasi kartu su ja į Biržus atvykęs sergantis vyras.
Kad motina, kaip didžiausia nusikaltėlė, galinti daryti kažkokį poveikį tyrimui, uždaryta į policijos areštinę, sūnus sužinojo iš tėvo. Susirūpinęs, kad jai kas nors nenutiktų, vyras pasisamdė Panevėžyje dirbantį advokatą.
Šeimos nariai skubėjo į policijos komisariatą prašyti, kad perduotų rūsyje sėdinčiai motinai jos nuolat vartojamų vaistų nuo širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Vėliau sužinojo, kad jie moterį pasiekė tik vakare.
Trečiadienio rytą advokatas informavo policijos pareigūnus, jog jis dalyvaus apklausose. Tačiau prieš jam iš Panevėžio atvykstant moteris buvo išvežta į vadinamąją įvykio vietą duoti parodymų.
Sūnus su tėvu ir pasamdytu advokatu skubėjo iš paskos. Nors policininkams advokatas rodė orderį ir reikalavo pasikalbėti su jo ginamąja, pareigūnai to daryti neleido. Negana to - dar pareiškė, esą jis trukdąs policijai atlikti tyrimą.
Po vadinamų parodymų moteris policijos mašina buvo vėl vežama atgal į policijos komisariatą. Čia ji įvesta į kabinetą, kur įleistas ir iš paskos skubėjęs advokatas.
Išvydus, kad moters sveikata sušlubavo, policininkai leido iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai E. Dunauskienei suleido vaistų ir nuvežė į ligoninės priimamąjį. Čia pensininkei buvo atlikta širdies kardiograma, po apžiūros ji parvežta atgal į komisariatą. Vėliau moterį apžiūrėję medikai stebėjosi, kodėl jos nepaguldė į ligoninę - tokie prasti buvo jos sveikatos tyrimai.
Motiną ligoninės priimamajame išvydęs sūnus jaudinosi, kad be šiltesnių drabužių jai šalta, ir pasiūlė savo striukę. Tačiau šios sulaikytajai paimti nebuvo leista. Vėliau paaiškėjo, kad močiutę lydėjusi policininkė piktinosi, kodėl ši skundėsi, kad jai šalta. Juk rūsyje jai esą buvo duota antklodė. Tačiau močiutei jos neužteko - ji peršalo.
Pensininkė komisariate buvo laikoma iki trečiadienio 17 valandos, tik tuomet jai leista važiuoti į namus. „Paprašėm budėtojo grąžinti vaistus. Jiems mes neberūpėjom, visi tik kalbėjosi apie laukiančią šventę ir kur kas baliavos. O tėvams taip buvo bloga, kad vėl turėjome kreiptis į medikus," - sielojosi pensininkų artimieji.
„Tai kaip, močiute, uždarom?"
„Pikčiausia, kad kai tyrėjai pasakėme, jog dėl silpnos sveikatos mama tame rūsyje gali numirti, ši ironiškai atrėžė, kad jau tikrai nenumirs," - įskaudinti kalbėjo moters vaikai. Daug metų E. Dunauskienė vartoja vaistus nuo širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Jos vyras neseniai patyręs širdies operaciją, didesnis jaudulys pavojingas jo sveikatai ir net gyvybei.
Su Guodžių kaime gyvenančiais žmonėmis, kurie pasiskundė esą apvogti, Dunauskai pažįstami nuo kolūkio laikų. Šeimos retkarčiais susitikdavo. Paskutinį kartą Dunauskai pas guodiškius, nuo jų gyvenančius per šešis kilometrus, lankėsi šį pavasarį.
Tuomet už dovanotus kiaušinius šeimininkė iš E. Dunauskienės neėmė pinigų, tad ši pasiūliusi už juos atvežti savų bičių medaus. Prieš savaitę taip ir padarė. Atvažiavo į Guodžius, atvežė litrą medaus. Visi suėjo į namus, kokią valandą pabendravo. Šeimininkė dar svečiams įdėjo sūrį, už medų dešimt litų įsiūlė.
„Be piniginės ir be rankinės ji atėjo, tik dešimt litų atnešė. Tai iš kur man žinoti, kur tie pinigai buvo? Be to, kambaryje buvome visi kartu, išėjome iš namų irgi kartu. Kada galėjau piniginę pavogti?," - svarstė E. Dunauskienė.
Grįžę į namus Dunauskai tik po kelių dienų mūsų laikraštyje perskaitė žinutę, kad Guodžių kaimo gyventojai po pažįstamų vizito pasigedo didelės sumos pinigų.
„Pagal inicialus supratome, kad tai mūsų aplankyti pažįstami. Visą dieną svarstėme, gal tai ne mus, o kitus kaltina. Bet pirmadienį po ruošos ūkyje grįžę radom po namus vaikštant du policininkus. Tuomet supratom, kad kaltina mus," - pasakojo ančiškiečiai.
Policininkai Dunauskus apklausė, po to parašė šaukimą atvykti antradienį, 10 valandą, į policijos komisariatą.
Apie tai, kad kviečiami į policiją, Dunauskai vaikams nesakė - nenorėjo dėl niekų jų jaudinti. Galvojo, kad papasakos, ko jų policininkai klaus, o paskui - tegu ieško pinigų iš tų, kas pavogė. Policijos kabinete sėdėjo pareigūnai R. Karvelis ir V. Jasevičius. Liepė savo ranka rašyti pasiaiškinimus. Vėliau pasikeisdami pradėjo vaikščioti iš kabineto.
„Tai kaip, močiute, jus uždarom?" - trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus polininko žodžiai. Liepė jai laukti antrajame aukšte prie tyrėjos kabineto. Močiutei aptemo akyse - ji nebežinojo, nei kokiame aukšte ji esanti, nei kur jos vyras. Kai šis atėjo, tespėjo jam paduoti namų raktus.
Kameros kaimynė ragino prisipažinti
Pensininkė buvo uždaryta į vieną kamerą su pagirių kankinama moteriške. Ji areštinėje atsirado apie pietus už neva pavogtą dviratį. Ši moteris kameroje rūkė, vėmė. Ji daužė į duris ir kvietė budėtoją, prašydama išleisti į namus, nes namie laukia penkerių metų sūnus. Sulaikytoji moteris sakė prisipažinsianti, kad pavogusi dviratį, ir jį parodysianti. „Aldai, iškviesk tyrėjus, mes abi prisipažinsim," - daužydama duris rėkusi kaimynė.
Kameros kaimynė kaimo moteriai įkyriai siūlė taip pat viską prisipažinti. Ji sakė buvusi teista jau kelis kartus, todėl visą „tvarką" gerai žinanti. „Prisipažink, nes tave visur tampys. Į Šiaulius nuveš, po to į Panevėžio moterų kalėjimą," - gąsdinusi kameros draugė. Jos gąsdinimais pensininkė patikėjo. Juo labiau, kad ir vienas policininkas jai užsiminė, jog areštuotą galįs laikyti trisdešimt parų.
„Jėzau Marija, man tik rūpėjo, kaip ten namai, gyvuliai, ar vyrui viskas gerai, juk širdis šlubuoja," - vėliau pasakojo moteris. Kai į areštinę atėjo jos apklausti tyrėja ir „valdiškas" advokatas iš Biržų, moteris sako sukėlusi jiems juoką, nes naiviai paklaususi: „Kaip čia geriau daryti, kad mane greičiau paleistų. Ar sakyti, kad pavogiau?" Tyrėja moters pradėjo klausinėti, tačiau E. Dunauskienė sakė net nežinojusi, ką sakyti.
Tuomet jai esą buvo perskaityta pinigų vagyste besiskundžiančios moters pareiškimo dalis. Pagal jį pensininkė pradėjo pasakoti, kaip pinigus neva ėmusi. „Man net pasakė, kokiomis kupiūromis tie pinigai buvo. Klausė, kokia buvo piniginė - užspaudžiama ar su užtrauktuku. Bet nežinojau ką sakyti - iš kur žinosiu, jei jos nemačiau ir nevogiau," - drebančiu balsu vėliau pasakojo E. Dunauskienė.
Reikėjo prisipažinti, kur moteris vogtus pinigus padėjusi. Parašė, kad už juos pirko kuro, kad dalį davė sūnui, o kitus... išmetė į griovį. Šaltame rūsyje uždaryta pensininkė sakė visą naktį nemiegojo, jautėsi labai blogai. Rytą jai buvo pasakyta, kad veš į įvykio vietą tikrinti parodymų, dar davė kažkokį popierių pasirašyti.
„Pasirašiau daug kur, net nežinau, po kokiais popieriais, nes norėjau, kad kuo greičiau mane namo paleistų," - pasakojo E. Dunauskienė. Nuvykus į neva nukentėjusių asmenų sodybą Guodžių kaime moteris sakė vėl nežinojusi, ką ją filmavusiems policininkams rodyti. Todėl pataikiusi net ne į tą kambarį, kuriame ji neva pinigus radusi.
Vienas policininkas pasipiktino, ko ši jiems miglą į akis pučianti ir „durnių stumianti". Kadangi pareiškime buvo rašytas apie kažkokias užuolaidas, jas pamačiusi nutarė, kad rankinė su pinigine buvo už jos. Senutė parodė, kad iš čia ir ėmusi pinigus.
Policininkams, matyt, neatrodė keista ir močiutės versija, kad ši vogtus pinigus išmetusi į griovį. Todėl jie visai rimtai vežė ją prie griovio ir „ieškojo" pinigų. Moteris turėjusi parodyti vietą, kur ji neva išmetusi piniginę su vogtais pinigais. Pastatė močiutę prie griovio, nufotografavo ir ilgai kažką rašė.
Sąžiningumu kaimynai neabejoja
„Sarmata ir negražumas prieš žmones. Galvos, kad esam kokie vagys," - drebėdamas korespondentei kalbėjo sulaikytos moters vyras, antros grupės invalidas 61 metų Pranas Dunauskas.
Kad kaime po šių įvykių žmonėms gali būti sunku dėl esą neigiamos kaimynų reakcijos, užsiminė ir moterį kalbinę policininkai.
Nuo kolūkio laikų P. Dunauską pažįstantys buvę kolegos vairuotojai prisimena buvusį jį itin sąžiningą. „Net gazolio, kaip kiti, iš kolūkio mašinų nevogdavo," - teigė korespondentei. Jo žmona, ilgą laiką dirbusi kolūkio kontoroje valytoja, apibūdinama taip pat tik gerai.
E. Dunauskienė dvylika metų dirbo Joniškio pašte. „Dirbau su pinigais, kiek kartų nuo senų žmonių galėjau nusukti. Bet niekas man to nėra prikišęs. Aš visą vasarą naktimis nemiegodavau, kaimo žmones perspėdavau išgirdusi, kad galvijai baubia, taip kitų gyvulius nuo vilkų išgelbėjau. O dabar mane kaltina tokiais dalykais," - baisėjosi E. Dunauskienė.
Už rankos nenutvėrė
Korespondentei apsilankius pas pareiškimą parašiusius Guodžių kaimo gyventojus, sodybos šeimininkės elgesys atrodė nervingas. Ji daug kartų klausė, ko čia korespondentė atvažiavusi, nes jau esą viską pasakiusi policijai.
Moteris neneigė iš pradžių net nenorėjusi rašyti pareiškimo, tačiau policininkai esą ją prikalbino - mat dingusi labai jau didelė pinigų suma, o kaltininkas irgi aiškus.
„Mes ir jus galime kuo nors apkaltinti," - korespondentei netikėtai „pasiūlė" sodybos šeimininkė. Jos vyras sakė negalįs teigti, kad pinigus pavogė būtent Dunauskai, nes už rankos vagies nepagavo. Tokią didelę pinigų sumą jie tvirtino tikrai turėję - gavę išmokas pasitraukdami iš pieno ūkio, taip pat pensijas. Tačiau vėliau vyras korespondentei užsiminė savo pinigus laikąs atskirai ir net nežinąs, kiek jų turinti žmona.
Įstatymams nenusižengė?
„Įstatymas suėmimą numato. Jei tyrėja priėmė tokį sprendimą, tai jos teisė, ji ikiteisminio tyrimo šeimininkė," - tokia Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Biržų policijos vadovo Eugenijaus Šopio nuomonė. Tačiau E. Šopis neneigė, kad įstatymas numato ir tai, jog kiekvienas asmuo turi teisę turėti advokatą.
„Kiek žinau, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje, advokatas buvo," - tvirtino E. Šopis. Paprieštaravus, kad advokatui nebuvo leidžiama net kalbėtis su įtariamąja, E. Šopis pasiūlė kreiptis į tyrimą kontroliuojantį prokurorą. Šią bylą prižiūrintis prokuroras Petras Janulis, paklaustas, kodėl parodymų metu nebuvo leista dalyvauti advokatui, tvirtino negalintis komentuoti „tų dalykų". „Ten tokia byla, kad negaliu. Būtent šios bylos negaliu. Mes priimam tuos sprendimus, kurie būtini pagal situaciją," - tvirtino P. Janulis.
Tuo tarpu Biržų policijos komisariato pareigūnai tarpusavyje šnibždėjosi apie kažkokį „padarytą jovalą" ikiteisminiame vagystės tyrime. Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė informavo, kad nuo rugsėjo 21 iki 29 dienos jokio pareiškimo, kad pavogtas dviratis, policijos komisariate nebuvo gauta. Tad kokį dviratį turėjo „atrasti" ančiškietės kameros kaimynė, kuri įkalbinėjo močiutę prisiimti kaltinimus vagyste?
