Panevėžietei Virginijai ne tik randas, bet ir nuolatiniai tyrimai neleidžia pamiršti klastingos ligos. „Nuolatinis stebėjimas ir įtampa kiekvieną mielą mėnesį, praeina trys mėnesiai, einu vėl tikrintis, vėl žiūriu“, – pasakoja Virginija.
Virginija krūties vėžio diagnozę išgirdo prieš 14 metų. Po kelerių metų buvo nuspręsta pašalinti krūtį. Kiek vėliau moteris apsilankiusi pas kitą gydytoją išgirdo, kad krūties šalinti nereikėjo.
„Nusistebėjo, sako, čia buvo galima viską padaryti be jokių operacijų ir be jokio nuėmimo krūties. Nupjaut visi greit, o kada po to paaiškėja, tai tada kur bepulsi, ką besiskųsi, niekas nebepridės ir nebeprilipdys. Grįžus tik nuverkiau atsisėdus, kai pasakė“, – pasakoja moteris.
Panašaus likimo moteris iš Aukštaitijos krašto nusprendė netylėti ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo už patirtus išgyvenimus. Krūties vėžio diagnozę moteris išgirdo iš Panevėžio ligoninės medikų. Remiantis šia diagnoze Nacionaliniame vėžio institute jai buvo pašalinta krūtis. Po operacijos paaiškėjo, kad krūtis pašalinta be reikalo.
„2018 metais pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įpareigojo Panevėžio ligoninę sumokėti 3000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiai pacientei dėl jai atliktos nereikalingos operacijos“, – komentuoja Panevėžio apygardos teismo pirmininko padėjėja Jolita Gudelienė.
Tačiau su tokiu komisijos sprendimu nesutiko nei ligoninė, nei pacientė, ir šis ginčas persikėlė į teismą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad padaryta diagnostinė klaida ir paskirtas netinkamas gydymas. Todėl moteris patyrė nepataisomas pasekmes.
„Nutarė, kad Panevėžio ligoninė, Nacionalinis vėžio institutas ir draudikų kompanija turi atlyginti nekentėjusiai pacientei neturtinę žalą. Žalos prašė moteris 50 tūkstančių eurų, teismas priteisė 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos ir 1 tūkstantį eurų turtinės žalos“, – sako J. Gudelienė.
Tokį Panevėžio apygardos teismo sprendimą atsakovai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Lietuvos apeliacinis teismas paliko tą patį neturtinės žalos dydį, tai yra 20 tūkstančių eurų, tik nustatė, kad šitą žalą atlyginti turi vien tik Panevėžio ligoninė“, – teigia J. Gudelienė.
Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, konstatavo tik šios gydymo įstaigos neteisėtus veiksmus, kuomet atlikus histologinį tyrimą buvo nustatyta neteisinga diagnozė. Iš Nacionalinio vėžio instituto žala nebuvo priteista todėl, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų pacientės atžvilgiu.
Panevėžio ligoninė situacijos nekomentuoja. Teigia dar nėra susipažinusi su teismo nutartimi. Apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukščiausiajam teismui.
„Kiekvienai situacijai yra atliekamas tyrimas, aš kažkokių detalių nežinau, manau, kiekvienu atveju, artimieji, pats pacientas kreipiasi ir bus išsiaiškinta, norėtųsi, kad tokių dalykų būtų mažiau“, – kalba sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Medicinos teisės ekspertas teigia, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai.
„Būna tokių atvejų, kad netinkamai diagnozuojama yra tam tikra liga ar būklė, tačiau esant bet kokiai abejonei visada galima patikslinti ir prieš atliekant tokią radikalią intervenciją, iš tikrųjų, gydymo įstaiga turėjo visiškai įsitikinti, ar tas piktybinis navikas iš tikro egzistuoja“, – sako medicinos teisės ekspertas Arvydas Aranauskas.
„Tikrai teko matyti ne sykį, ypač minėtos diagnozės atveju, kuomet yra sklerozuojanti adenozė, yra išties labai sunku atskirti tą patologiją nuo onkologinės krūties ligos. Klaidų pasitaiko, pasitaiko jų visose specialybėse. Tik, deja, mūsų klaidos yra labai skaudžios“, – teigia Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė Agnė Čižauskaitė.
Medicinos teisės eksperto teigimu, užsienyje už tokią klaidą moteris galėtų tikėtis kone dešimteriopai didesnės kompensacijos.
