Daugiau nei pusmetį šalies dėmesio nestokojusią pedofilijos ir žudynių bylos atomazgą prokurorai pateikė tokią, kaip ir prognozavau.
Šaltakraujis liaudies keršytojas Drąsius Kedys atgulė žemėn palei Kauną, nors jo pėdsakus talentingi ieškotojai regėjo nuo Madrido ik Vladivostoko.
O štai kitas, tautai, kaip jai pačiai atrodo, mažiau nusipelnęs nelaimėlis - Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas prieš porą metų Dievui dūšelę atidavė Breste (Gudija).
Noriu aiškiai pabrėžti, kad lyginu ne asmenis, jų nuopelnus ir net ne bylas. Visa tai nesulyginama. Tautos nemenkai daliai D. Kedys svarbesnis už V. Pociūną, nes lietuvis negali nesiilgėti Tado Blindos ar kito kilnaus bandito, kuris ateina ir šauniku išsprendžia amžinai užguito baudžiauninko santykį su elitu. Ką jiems ten kažkoks tylenis saugumietis, kuris nei nelaimingo vaiko nepardavė viešai ir iki smaugimo karštai meilei, nei savo kelią šūviais pažymėjo.... O va "liaudies keršytojas" - kas kita. Kalbu ne apie įrodytus faktus, nes jų ir nėra, o apie akis griaužiančius įvaizdžius. Lyginu situacijų ir versijų skaidrumą. Daryti tai verčia mūsų teisėsauginės, žiniasklaidinės ir politinės realijos.
Siūlau balsuoti už versijų „jėgą“:
Už tai, kuri versija kvailesnė, siūlau balsuoti čia. Galima pateikti ir kitokių siūlymų.