Šiemet jau anrus metus Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos centralizuotai nupirko sezoninės gripo vakcinos, kuria turėtų būti nemokamai paskiepyti į rizikos grupes patenkantys žmonės. Tačiau lietuviai vis dar nepakankamai pasitiki skiepais. Skiepų nuo gripo mastai mūsų šalyje vieni mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių.
Saugo nuo komplikacijų
Kaip „Respublikai“ teigė Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis, mūsų visuomenėje iki šiol vyksta diskusija – reikia skiepytis nuo gripo ar ne. Tačiau pasaulyje šis klausimas jau yra išspręstas: klinikiniais tyrimais įrodyta, kad skiepų nauda kovojant su gripu ir jo sukeliamomis komplikacijomis neabejotina.
„Skiepai nuo gripo nėra labai tobuli. Jų tikslas – ne tiek sumažinti sergamumą gripu, kiek išvengti sunkių ligos formų ir sumažinti mirties atvejų skaičių, – teigia A. Ambrozaitis. – Manoma, kad pagyvenusių žmonių skiepijimas nuo gripo 50-60 proc. mažina hospitalizacijos mastus ir net 80 proc. – mirtingumą nuo gripo komplikacijų“.
Kitaip sakant, net ir pasiskiepijęs žmogus gali susirgti gripu, tačiau daugiau nei pusei pasiskiepijusiųjų ligos eiga nesukels rimtų komplikacijų, o didžiajai daliai – išgelbės gyvybę. Profesoriaus teigimu, vien dėl to jau verta skiepytis, o ypač rizikos grupių žmonėms.
„Pasiskiepijus imunitetas atsiranda po dviejų savaičių, o po 6 mėnesių antikūnų - baltyminių medžiagų, kovojančių su virusu, – koncentracija sumažėja 50 proc., – teigia A. Ambrozaitis. – Jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo 6-12 mėnesių, vyresnio amžiaus žmogus – tik 3-6 mėnesius, todėl jiems rekomenduojama skiepytis arčiau gripo sezono. Lietuvoje gripas dažniausiai prasideda vasarį, todėl vyresniems žmonėms geriau skiepytis gruodį ar net sausį, o jaunimui galima ir anksčiau“.
Vakcina tiksli ne visada
Lietuvoje naudojamos dviejų tipų gripo vakcinos – inaktyvuota suskaldyto viruso vakcina ir subvienetinė vakcina, kurioje nėra jokių priemaišų.
„Abiejų tipų gripo vakcinos vienodai veikmingos, jų kaina taip pat panaši, tad kurią vakciną pasirinkti – kiekvieno asmeninis reikalas. Bet kuriuo atveju visos Lietuvoje platinamos vakcinos sudaro panašų gerą imunitetą“, – teigia A. Ambrozaitis.
Tačiau konkreti vakcina veikia tik vieną sezoną. Kiekvienų metų kovą-balandį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai susirenka ir pateikia prognozes, kokios A ir B virusų padermės, manoma, cirkuliuos per ateinantį gripo sezoną. Profesorius pripažįsta, kad tam tikra prasme tai yra spėjimas ir ne visada jis pasitvirtina. Bet net ir tada, kai nei iš šio, nei iš to pradeda cirkuliuoti kita viruso padermė, šioks toks teigiamas vakcinos poveikis būna, o tai yra geriau nei nieko.
„Virusas gali kisti kiekvienais metais – vyksta genetinės mutacijos, atsiranda nauja padermė, žmogus prieš ją nebeturi imuniteto, todėl ir vakcinos sudėtis kiekvienais metais skiriasi, – teigia A. Ambrozaitis. – Tačiau jei atsirastų naujas A gripo viruso potipis, kiltų pandemija, nes niekas neturėtų jam imuniteto ir nebūtų sukurtos nuo jo apsaugančios vakcinos. Pandemijos kyla kas 10-40 metų“.
Pretenzijos nepagrįstos
A. Ambrozaitis pripažįsta, kad skiepai nuo gripo turi didesnį ar mažesnį nepageidaujamą poveikį, nes jie yra svetimkūnis. Tačiau jų sukeltas šalutinis poveikis rodo, kad organizmas reaguoja į svetimkūnį ir tos reakcijos rezultatas yra apsauginių antikūnų gamyba, – taip organizmas ruošiasi kovai su tikru gripo virusu. Vėliau ta kova vieniems vyksta gerai, kitiems – prasčiau.
„Dažnai žmonės sako: pasiskiepijau ir iškart susirgau, skiepydami mane apkrėtė. Tai yra netiesa, – teigia gydytojas. – Vakcinoje yra tik antigenų, prieš panaudojant viruso dalelę vakcinos gamybai virusas yra inaktyvuojamas. Toks „negyvas“ virusas negali sukelti ligos“.
Kartais žmonės piktinasi ir tuo, kad pasiskiepijo nuo gripo, o po kelių savaičių susirgo, karščiavo, vakcina buvo neveiksminga. Tačiau, A. Ambrozaičio teigimu, tai neįrodo vakcinos neveiksmingumo, nes karščiavimo, ūminio kvėpavimo takų kataro, ūminės virusinės respiracinės kvėpavimo takų infekcijos priežastis gali būti ne vien gripo virusas.
Egzistuoja daugiau nei 100 kitų virusų, sukeliančių panašius į gripo simptomus, tačiau jie sukelia ne gripą, o peršalimo ligas, kurioms nebūdingos komplikacijos. Nuo jų vakcinos nėra, o gripo vakcina neapsaugo. Tuo tarpu gripo infekcija pati pavojingiausia, nes būtent nuo jos dažniausiai miršta žmonės.
Lietuva smarkiai atsilikusi
Specialistai teigia, kad Lietuvoje tik 5-6 proc. žmonių skiepijasi nuo gripo. Viena to priežasčių – Lietuvoje gripo vakcina žmonėms, priklausantiems rizikos grupei, ilgą laiką nebuvo kompensuojama.
Didžiausiai rizikos grupei priklauso žmonės nuo 65 m. ir tie, kurie serga lėtinėmis širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, diabetu, inkstų, imunodeficitinėmis ligomis, bronchine astma.
„Pernai žengtas pirmas žingsnis – nupirkta vakcinos šiems žmonėms paskiepyti nemokamai, – sakė gydytojas. – Dėl rizikos grupėms priklausančių žmonių nemokamo skiepijimo pernai skiepijimo nuo gripo mastai Lietuvoje išaugo iki 8 proc., tačiau tai vis dar yra 10 proc. mažiau nei Europos vidurkis“.
Kiekvienais metais Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai pasiskiepija apie 18 proc., t.y. 180 žmonių iš tūkstančio. PSO rekomenduoja iki 2010 m. skiepijimo sezonine gripo vakcina mastus ES padidinti iki 33 proc. Be to, iki 2010 m. padidinti rizikos grupių vakcinacijos mastus taip, kad būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. asmenų, kuriems per 65 m.
Pasak A. Ambrozaičio, dar 2005 m. Maltoje vykusioje II Europos gripo konferencijoje pažymėta, kad pagrindinės kliūtys skiepijimo nuo gripo mastams didinti yra skeptiškas kai kurių medicinos darbuotojų požiūris į skiepus, skiepų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų sureikšminimas ir gydymo pastatymas priešpriešiais imunoprofilaktikai.
„Kartais pasigirsta teiginių, kad farmacininkai apgaudinėja vargšus lietuvius, pardavinėdami jiems neveikmingus skiepus nori susižerti pelną. Tai tikrai netiesa, – teigia A. Ambrozaitis. – Šiuolaikinės vakcinos, kurios naudojamos Lietuvoje, naudojamos ir visame pasaulyje. Negana to, Lietuva dabar yra dvigubai apsaugota, nes yra ES narė, o į ES rinką prastos kokybės medikamentai patekti negali“.
Specialisto įsitikinimu, didelė problema, kad skiepijimą skeptiškai vertina bendrosios praktikos gydytojai, o tai atsilikimo, žemos kvalifikacijos, nekompetencijos požymis.
„Mes vis dar manome, kad esme pasaulio centras, patys protingiausi, tačiau reikėtų apsidairyti, kas vyksta tame pasaulyje, o ne užsidengti akis, užsikimšti ausis ir nieko negirdėti, – sakė A. Ambrozaitis. – Lietuviai nieko neskaičiuoja, o amerikiečiai, pavyzdžiui, skaičiuoja. Jų skaičiavimais, vieno žmogaus skiepijimas vakcina nuo gripo sutaupo 73 JAV dolerius kiekvienam asmeniui skirtų sveikatos priežiūros išlaidų. Valstybei labiau apsimoka skirti lėšų skiepijimui nei paskui gydyti komplikacijas. Valstybė daug netenka ir dėl to, kad žmogus 5-6 dienas nedirba. Be to, paskiepijus žmones nuo gripo apie 40 proc. sumažėja vizitų pas gydytojus skaičius, 45 proc. – prarastų darbingų dienų skaičius, 25 proc. – antibiotikų suvartojimas“.
Aida Valisnkienė
