Latvijos sostinėje Rygoje iš paprastų piliečių jau atimta apie 10 tūkst. bankams įkeistų būstų. „Tai - tik didžiulio iškraustymo pradžia“, - „Respublikai“ tvirtino šalies kaimynės ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Tačiau latviai nėra linkę tyliai nusileisti bankams. Vis labiau populiarėja nauja protesto forma, kai atimti butai ir namai paliekami visiškai suniokoti.
Ištraukė net elektros laidus
„Mūsų gyventojai neišrado nieko naujo. Tokia protesto forma populiari ir Amerikoje. Palikdami įkeistus būstus, kuriuos bankai per hipoteką atsiima už skolas, amerikiečiai juos irgi sudarko neatpažįstamai“, - sakė D.Smirnovas.
Neseniai žiniasklaidai Latvijos „Parex banka“ (dabartinis „Citadele“) pasiskundė susidūręs su iki šiol nematytu bankų skolininkų elgesiu. Ši finansų institucija buvo nutarusi atimti iš Siguldos gyventojo namą, kuris buvo nupirktas už jos išduotą kreditą. Skolininkas kurį laiką nemokėjo paskolos įmokų, todėl hipotekos teismas nedvejodamas atėmė iš rygiečio namą ir perdavė bankui.
Atvykę perimti turto banko atstovai patyrė šoką. Iš pastato buvo išnešta viskas, ką tik buvo galima išnešti. Iš sienų buvo išplėšti net elektros laidai, - žiniasklaidoje tai buvo įvertinta net kaip statinio griovimas. „Ar sudarkęs namą buvęs šeimininkas neturėtų bankui atlyginti nuostolių?“ - retoriškai klausė žiniasklaida.
Šis atvejis nėra vienintelis. Latvijoje vis dažniau iš būstų vejami žmonės prieš palikdami juos suniokoja. Manoma, kad jau netolimoje ateityje toks elgesys taps masinis, kaip masinis tampa šalies kaimynės piliečių varymas iš įkeistų būstų. Iš viso Latvijos šeimos yra paėmusios 120 tūkst. būsto paskolų. Neseniai bankai pranešė, kad iš 16,2 proc. nemokių tapusių šeimų bus atimta 13,5 tūkst. butų ar namų.
Ir tai dar ne pabaiga, nes 25 tūkst. skolininkų dėl jų nemokumo būsto paskolos yra restruktūrizuojamos.
Niokojimu reiškia protestą
„Iš būstų varomų skolininkų nereikėtų smerkti - tai jų savitas protestas prieš tai, ką bankai yra pridarę Latvijos ekonomikai ir paprastų žmonių gyvenimams“, - dienraščiui sakė D.Smirnovas.
Anot ekonomisto, šiandien Latvijoje, kaip ir daugelyje kitų bankų nustekentų Rytų Europos šalių, dėl visų valstybes ir jų piliečius užgriuvusių negandų yra kaltinami gyventojai. „Esą jie godūs, beatodairiškai viską pirko, ėmė paskolas neįvertinę, ar galės atiduoti. Tačiau ar tikrai tik žmonės dėl visko kalti? Juk turėjo galvoti ne tik tie, kas paskolas ėmė, bet ir kas jas dalijo. Pavyzdžiui, kai manęs paprašo paskolinti kad ir penkių latų, svarstau, ar verta tam žmogui skolinti, ar jis grąžins?“ - dėstė Latvijos ekonomistas.
Anot jo, per ekonominį pakilimą Latvijoje veikiantys bankai paskolas dalino į kairę ir į dešinę, kartais net be tinkamo užstato. „Esu sulaukęs net keturių skambučių, kuriais buvau kviečiamas “paimti paskolą palankiausiomis sąlygomis. Kadangi esu profesio-nalus ekonomistas, pasiūlymų atsisakiau. Tačiau kiti žmonės profesionalių žinių neturi, todėl ir ėmė. Čia už juos turėjo galvoti investuotojas, kitaip tariant - bankas. Tačiau jis negalvojo, o dabar dalytis atsakomybe nenori“, - tvirtino D.Smirnovas.
Paklaustas, ar bankai gali Latvijoje reikšti pretenzijas žmonėms, suniokojusiems įkeistą turtą, ekonomistas atsakė „nežinantis“. „Dėl to reikėtų konsultuotis su teisininkais“, - patarė pašnekovas.
Lietuvoje būstai dar neniokojami
Kaip „Respublikai“ tvirtino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, lyginti Latvijos ir Lietuvos situaciją būsto rinkoje nėra korektiška. „Latviai daug labiau prasiskolinę, todėl ir daugiau turi problemų. Lietuvoje prasiskolinimo lygis daug mažesnis, todėl ir bankų perimtų būstų mažai. Kiek tiksliai jų perimta, šiandien negalėčiau pasakyti, nes skaičiavimai daryti jau senokai“, - dienraščiui teigė pašnekovas.
S.Kropas teigė negirdėjęs, kad mūsų šalyje kas nors būtų suniokojęs įkeistą butą ar namą, į kurį pareiškė pretenzijas bankas. „Bet tai nereiškia, kad už bankų paskolas pirkto turto lietuviai nėra suniokoję. Pavyzdžiui, lizingo kompanijoms dažnai grąžinamos transporto priemonės, kurios ne tik sugadintos, bet ir jų detalės ar visi agregatai pakeisti senais“, - pasakojo S.Kropas.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento, jis suprantąs žmonių nusivylimą, kai nepajėgiant atiduoti skolos perimamas daiktas. “Bet niokoti jo nevertėtų - juk tai yra turtas, kuriuo naudosis kiti žmonės", - bankų interesus bandė apginti pašnekovas.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu komerciniai bankai mūsų šalies gyventojams yra išdavę apie 156 tūkst. būsto paskolų. Iš jų 12,5 tūkst. yra laikomos blogomis. Vadinasi, vienąsyk jų turėtojai bankų gali būti išvaryti į gatvę. Nėra abejonių, kad tarp išvaromųjų atsiras ir tokių, kurie sudarkys atimamus butus ar namus.
Niokotojų elgesį vadina neracionaliu
Kaip „Respublikai “ atskleidė advokatas Paulius Docka, įstatymai nedraudžia niokoti savo nuosavybę. “O juk įkeisti būstai, nors ir praskolinti, kol jų neperėmė bankas, priklauso konkretiems savininkams. Su savo nuosavybe jie, aišku, gali elgtis kaip nori. Taip pat - ir reikšti protestus niokodami. Kitas klausimas, ar toks elgesys racionalus?" - retoriškai klausė teisininkas.
Jo, kaip teisininko nuomone, niokodami įkeistą turtą iš būsto varomi savininkai elgiasi neracio-naliai. „ Sienų perdangų laužymas ar sienų niokojimas ištraukant iš sienų laidus mažina būsto vertę. Krinta jo kaina, už kurią bankas būstą parduos kitam pirkėjui. Pagal tai, kiek bus gauta pinigų, žiūrima, atsiskaitė ar neatsiskaitė ankstesnis būsto savininkas su banku. Jei klientui pritrūks lėšų atsiskaityti su banku vien dėl to, kad jis suniokojo būstą, tokiam žmogui problemų tik padaugės“, - sakė P.Docka.
- Vidmantas Užusienis
