Profsąjungų atstovai sako protestuojantys dėl „vienašališkai priimamų nežinia kam palankių sprendimų“ pataisos įstaigose, taip pat dėl nesuderintų reformų, siekių bloginti pareigūnų darbo sąlygas.
Savo ruožtu ministerijos vadovybė tikisi panašių priekaištų sulaukti ir kitose laisvės atėmimo įstaigose.
„Nesame prieš pokyčius ar reformas, nes jos stagnuojančioje pataisos įstaigų sistemoje yra būtinos. Apmaudu, tačiau nei su Teisingumo ministerija, nei su jai pavaldžiu Kalėjimų departamentu nevyksta nuoseklus socialinis dialogas. Susidaro įspūdis, kad bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis tarsi imituojamas“, – pranešime sako Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Savo ruožtu Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Vitalijus Jagminas sako, kad pikete dalyvaus iki 15 žmonių – tiek, kiek ir leidžia teisės aktai.
„Reforma stumiama buldozerio principu, žmonės jaučiasi nesaugūs dėl ateities, kyla sumaištis įstaigose, reforma po reformos – žmonės yra pasimetę (...). Pastaruoju metu priimtas ministro įsakymas, kuriuo planuojama atleisti iki 40 proc. darbuotojų. Jei jie priima tokius sprendimus, mes norėtumėme išgirsti, kaip jie įsivaizduoja visą tą reformą“, – pabrėžė jis.
Akcija rengiama prieš antradienį planuojamą ministerijos ir departamento vadovų vizitą Alytuje. Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis tikisi ir kitų įstaigų protestų bei žada detaliai aptarti planuojamas permainas su visomis profesinėmis sąjungomis.
„Profesinės sąjungos, kolektyvas turi savo nuomonę reikšti. Kai būsime vietoje, bus ir departamento vadovai, ir aš, išsiaiškinsime, kokios bėdos. Jei kas nors blogai – taisysime, jei nepagrįstos pretenzijos, tai bus nepagrįstos. Piketas – jų pasirinkimas, nematau tame nieko nusikalstamo ar neigiamo“, – BNS teigė E. Jurkonis.
„Matyt, bus taip: kur važiuosime, ten ir bus piketai“, – pripažino jis.
Viceministras sako, kad ministerija planuoja mažinti bendrųjų funkcijų darbuotojų, tačiau kol kas Vyriausybės nutarimo dėl to nėra.
„Kol kas nematau tam pagrindo“, – patikino E. Jurkonis, paklaustas, ar pagrįsti nuogąstavimai, kad bus atleidžiama iki 40 proc. sistemos darbuotojų.
Profesinės sąjungos taip pat nepatenkintos planais perkelti ir uždaryti dalį įstaigų, teigia, kad pareigūnų darbo krūvis didėja, auga nežinomybė dėl ateities, pernelyg lėtai augančių atlyginimų.
Anot profesinių sąjungų, reformos turi vykti tik diskutuojant ir tariantis su pareigūnų bendruomene. Jei situacija nesikeis, pareigūnai žada rengti masinius protestus.
Teisingumo ministerija pernai lapkritį pranešė inicijuojanti kalėjimų sistemos pertvarką, jos metu planuojama atsisakyti ketvirtadalio Kalėjimų departamento skyrių, jungti probacijos tarnybas, pertvarkyti viešųjų pirkimų vykdymo sistemą.
Praėjusią savaitę ministerija pranešė, kad Kalėjimų departamente nuo kitų metų planuojama beveik perpus sumažinti darbuotojų - nuo kitų metų vasario pradžios Kalėjimų departamente dirbs 75 darbuotojai vietoj šiuo metu esančių 132.
Taip pat žadama supaprastinti laisvės atėmimo vietų struktūrą. Didžiojoje dalyje įkalinimo įstaigų liks po šešis skyrius vietoj šiuo metu esančių dešimties.
Situacija kalėjimų sistemoje susirūpinta po tuometinės Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės pranešimų apie pažeidimus įstaigoje.
Vyriausybė planuoja svarstyti kalėjimų sistemos įstaigų optimizavimą, planuose – ketinimai likviduoti iš Vilniaus centro iškeliamą Lukiškių kalėjimą, jį prijungti prie Rasų gatvėje esančių Vilniaus pataisos namų.
Taip pat numatoma Kybartų pataisos namus prijungti prie Marijampolės pataisos namų, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus jungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus. Tai numatyta Vyriausybės nutarimo projekte.
Anot Teisingumo ministerijos, šių įstaigų reorganizacija per metus papildomai leistų sutaupyti apie 860 tūkst. eurų, o optimizavus įstaigų bendrąsias funkcijas būtų galima panaikinti 61 vadovaujančią pareigybę. Žadama, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų pasiūlytos pareigos toje pačioje ar kitose bausmių vykdymo sistemos įstaigose.
Tuo metu dėl įsigalėjusios nuteistųjų hierarchijos, nerašytų taisyklių keliamų rūpesčių iš įvairių įkalinimo įstaigų į kitus kalėjimus žadama perkelti apie 200 nedrausmingų nuteistųjų, įdarbinti daugiau prižiūrėtojų. Ministerija rudenį numato teikti ir pataisas, naikinsiančias įkalinimo bausmę už kai kuriuos smulkius nusikaltimus.
Kalėjimuose Lietuvoje šiuo metu bausmes atlieka arba yra suimti apie 6,5 tūkst. asmenų. Bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 3,4 tūkst. žmonių.