Antradienį prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) prieš naujos pieno perdirbimo pramonės gamyklos statybą protestavo Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (LMP). Jos teigimu, šio projekto įgyvendinimas sukels labai neigiamas pasekmes – žala sieks apie 250 mln. Lt, 3 tūkstančiais išaugs bedarbių gretos.
Pasak LMP pirmininkės Gražinos Gruzdienės, akcijoje leista dalyvauti 200 žmonių, nors buvo prašoma 400-ams.
akcijos metu žemės ūkio ministrui buvo įteikta beveik 2,5 tūkst. darbuotojų, dirbančių 10 gamyklų, priklausančių trims didžiausioms šalies pieno perdirbimo įmonėms, parašų.
Taip pat patvirtinta rezoliucija, kuria kreipiamasi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Premjerą Andrių Kubilių, taip pat atitinkamų sričių ministrus. Joje reikalaujama užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir Lisabonos strategijos laikymąsi, parengti socialinių padarinių švelninimo ir darbuotojų perkvalifikavimo programą, kuri būtų būtina pastačius tokią gamyklą.
Rezoliucijoje taip pat reikalaujama viešai paskelbti ir apsvarstyti naujos perdirbimo gamyklos projektą ir tik įvertinus šio projekto naudą ir pasekmes priimti galutinius sprendimus.
Be to, prašoma kompetentingas institucijas ir instancijas įvertinti vykdomą projektą antikorupcijos, viešų bei privačių interesų derinimo ir skaidrumo požiūriu, kadangi jam naudojami milžiniški ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, o jame dalyvauja ar siekia būti dalininkais privatūs verslininkai, užimantys viešas pareigas, kurias naudoja asmeninių verslo tikslų įgyvendinimui.
Anot profsąjungos pranešimo, darbuotojai protestuoja prieš ministerijos planus statyti naują perdirbimo įmonę už Europos sąjungos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų, kurios nemokamai atitektų vienam iš didžiausių pieno gamybos kooperatyvų „Pienas LT“.
Jo vardu, anot protestuotojų, prisidengdami gamyklos dalininkais ketina tapti oligarchinės stambiojo verslo grupuotės „Agrokoncernas“, „Linas agro“ bei kitos didelės bendrovės, kaip antai „Lytagra“ ir pan.
LMP skaičiavimu, šio projekto įgyvendinimas sukels labai neigiamas pasekmes – žala sieks apie 250 mln. Lt, trimis tūkstančiais išaugs bedarbių gretos.
„Dabartinė pieno perdirbimo pramonė gamina pridėtinę vertę turinčius produktus. Jų gamybai reikia daug darbo vietų. Nauja gamykla perdirbs trečdalį pieno ne į pridėtinės vertės produktus, o į pusgaminius (naudojamus kitų produktų gamybai).
Suprantama, kad pusgaminiui gaminti reikia kelis kartus mažesnio darbuotojų skaičiaus. Vadinasi, bus naikinamos darbo vietos, valstybė neteks kasmet jai sumokamų dešimčių milijonų litų mokesčių, šimtai milijonų, investuotų į modernią pieno perdirbimo pramonės įrangą, bus paversta metalo laužu, dar papildomai mokėsime pašalpas bedarbiams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė G. Gruzdienė.
Kaip yra teigęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, dabar kelios perdirbimo įmonės monopolistės diktuoja savo sąlygas bei kainas pieno tiekėjams ir vartotojams. Todėl esą perdirbėjai daro spaudimą neremti kooperatinės įmonės statybos iš ES lėšų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva išnaudoja tik 86 proc. pieno gamybos kvotos. Tad, pasak ministro, atsiradus naujai įmonei kitoms labai stigti žaliavos neturėtų, nes yra galimybių melžti daugiau pieno.
