Kol kas protestuotojai sutrikdė tik turizmo sektoriaus veiklą, tačiau užsitęsę neramumai gali sukelti ir sunkesnius padarinius. Turkijos ekonomika yra itin priklausoma nuo paslaugų sektoriaus, kuris sukuria 63 proc. šalies BVP. Turizmui tenka ypač svarbus vaidmuo. Turkija pagal turizmo sektoriaus dydį užima šeštą vietą pasaulyje. 2011 metais į šalį atvyko 31 mln. užsienio svečių. Metinis sektoriaus indėlis į Turkijos BVP siekia 30 mlrd. JAV dolerių.
Turizmo atstovai protestus bando pateikti kaip įrodymą, jog šalyje subrendo funkcionuojanti demokratija, kurioje kiekvienas turi galimybę teisėtais būdais reikšti savo nuomonę. Deja, kol kas ši taktika neduoda trokštamų vaisių.
Kol kas verslininkai nežino ar verta pernelyg nerimauti. Viena vertus protestai gali greitai baigtis ir ekonomika netrukus grįš į senas vėžes, tačiau neramumai gali užsitęsti ir atnešti daugiau bėdų.
Itin jautriai į įvykius gatvėse reagavo Turkijos akcijų rinka. Pirmadienį biržos indeksas smuko daugiau nei 10 proc. Toks pokytis didžiausias per pastaruosius dešimt metų. Dalis užsienio investuotojų stengiasi ištraukti pinigus iš šalies akcijų biržos ir nukreipti į saugesnes rinkas.
Nuo tūkstantmečio pradžios Turkijos ekonomika augo sparčiai tempais. Maždaug tuo pat metu į valdžią pateko dabartinio premjero Recepo Tayyipo Erdogano partija AKP, kuri įgyvendino Tarptautinio valiutos fondo patarimus ir ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Prieš tai visą dešimtmetį šalies ūkį buvo apėmusi stagnacija.
Konservatyvių pažiūrų AKP ėmėsi įgyvendinti liberalias ekonomines reformas. Šalis atsivėrė tarptautinėms finansų rinkoms, privatizavo dalį valstybinio turto ir sulaukė verslo bendruomenės palaikymo.
2011 metais Vakarų pasaulyje dominavo sunkmečio nuotaikos. Tuo tarpu Turkijos BVP per šį laikotarpį išaugo 8,5 proc. Valdžia pasistengė sumažinti biurokratinius barjerus verslui, palengvino atvykimo sąlygas turistams iš Rusijos ir skynė sėkmingų reformų dividendus.
Vis dėlto pernai pasaulinė krizė atsiliepė ir Turkijos ūkiui. BVP augimas sulėtėjo iki 2,5 proc. TVF prognozoja, kad šalies ekonomika netrukus turėtų atsigauti, jei tik išorės rinkų nesupurtys naujos krizės.
Stabilumo dešimtmetis pritraukė į šalį tokias bendroves kaip „Microsoft“, „Coca-Cola“, „McKinsey“ ir „Boston Consulting Group“.
JAV vaistų gamintoja „Pfizer“ pranešė apie ketinimus savo ES būstinę iš Briuselio perkelti į Stambulą.
Teigiamai Turkijos pokyčius įvertino ir kredito reitingų agentūros. Pernai „Fitch“ po 19 metų pertraukos Turkijai vėl suteikė investicinį reitingą.
Vis dėlto augimo dešimtmetis slėpė ekonomikos achilo kulną – priklausomybę nuo užsienio investuotojų. Pastaraisiais metais šalį užplūdo trumpalaikės užsienio investicijos, tačiau ilgalaikių investuotojų skaičius per tą patį laiko tarpą sumenko. Užsitęsę neramumai gali paskatinti užsienio investuotojus greitai apleisti Turkijos rinką ir ieškoti prieglobsčio saugesnėse šalyse.
Aukštos palūkanų normos pritraukė trumpalaikį užsienio kapitalą. Netrukus išaugo liros vertė užsienio valiutų atžvilgių ir suklestėjo importas. Vietos rinkoje prasidėjo užsienietiškų prekių vajus. Vidurinioji klasė mėgavosi pagerėjusia gyvenimo kokybe. Vis dėlto šalies gerovė didele dalimi priklauso nuo spekuliatyvių užsienio investuotojų užgaidų. Vos tik sulaukę patrauklesnių galimybių arba išsigandę galimų nuostolių šie investuotojai ilgai negalvodami ištrauks iš šalies savo pinigus.
Norėdama finansuoti einamosios sąskaitos deficitą ir grąžinti skolas Turkija ir jos gyventojai kasmet turi rasti po 200 mlrd. JAV dolerių. Iki šiol didžiąją dalį šių lėšų finansuodavo trumpalaikiai investuotojai ir užsienio bankai.
Šiuo metu bendra išorės skola siekia 413 mlrd. JAV dolerių (51 proc. BVP). „Goldman Sachs“ teigimu Turkijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo yra viena didžiausių tarp besivystančių rinkų.
Vietos verslininkų teigimu ekonomika gali susidoroti su esamo lygio protestais, tačiau paaštrėjusi padėtis neabejotinai išgąsdintų užsieniečius. Dalis gyventojų mano, kad verta iškęsti laikinus ekonominius sunkumus, jeigu mainais pavyks išrauti iš vyriausybės autoritarizmo daigus.
Gyventojų protestai tapo itin rimtu išbandymu AKP partijai. Iki šiol AKP pasaulio bendruomenei tapė taikios ir ekonomiškai klestinčios Turkijos paveikslą, tačiau protestai atskleidė ir kita šalies veidą. Turkai ne visada sutinka su valdžios sprendimais, o pastaroji dar neišmoko su savo rinkėjais kalbėti demokratinėje valstybėje priimtinais metodais.
