Teisios abi pusės
Lietuvoje, kaip dažniausiai būna, žmonės pasiskirstę į dvi beveik vienodo dydžio stovyklas. Vieni prostituciją nori drausti, kiti – legalizuoti ir už tai imti pinigus. Kaip sako viena iš legalizacijos šalininkių, Darbo partijos narė Seime Loreta Graužinienė, legalizavus prostituciją, už iš šio verslo surenkamus mokesčius būtų galima finansuoti socialines programas, padedančias toms pačioms moterims. Legalizavimas padėtų pažaboti ir lytiškai plintančias ligas. Panašiai kaip L. Graužinienė galvoja ir ta pusė tautiečių, kurie pasisako už kūniškos meilės legalų pirkimą. Jiems irgi atrodo, kad būtų papildytas biudžetas, o prostitutės – apginamos nuo sutenerių.
Oponentų nuomonė priešinga: prostitucija yra amoralus verslas, be to, legalizavus ją gali itin plėstis toks verslas, nes tai būtų tarsi veiklos paskatinimas valstybės mastu.
Pasižvalgius Latvijoje, o ir kitose šalyse galime nuvilti ir vienus, ir kitus. Legalizavus prostituciją jos mastai nedidėja ir ji nenoriai išlenda iš pogrindžio, o biudžeto pajamos iš tokios veiklos – kaip katino ašaros. Visoje Latvijoje, kuri net Europoje garsėja kaip prostitucijos rojus, viso labo dirba tik 60 legalių meilės bitučių. Štai tau ir pelnas. Geriau dirbti pogrindyje, mokėti suteneriui ir policininkams, o ne valstybei.
Geras darbas
Tai patvirtino ir viena sutikusi pasikalbėti šio verslo atstovė, pavadinkime ją tautišku Onutės vardu. „Aš niekaip nesuvokiu vieno dalyko – kada Lietuvoje apie prostitutes pradės kalbėti su pagarba, nustos iš jų šaipytis, laikyti aukomis, – sakė ir Londone, ir Vilniuje ne vienus metus dirbanti moteris. – Man prostitucija – tai tas pats darbas, kaip, tarkim, siuvykloje, firmoje ar laukuose. Beje, pažįstu daug lietuvaičių, tarp kurių yra net ištekėjusių, kurios Lietuvoje likusiems artimiesiems meluoja dirbančios auklėmis Londone, o iš tiesų keičiasi pamainomis su manimi. Ir aš nematau nieko blogo. Jei šeima darni, sutuoktiniai vienas kitą myli, nė viena nelėks į pasaulio kraštą laimės ieškoti. Tačiau, kai tinginys ir girtuoklis vyras nesugeba šeimos išmaitinti ir net pakelia ranką, tikrai neverta kentėti. Turėdama pinigų aš pajutau savo vertę. O tai, kad prostitutės mušamos ir net užmušamos, tai jos pačios ir kaltos. Prisišneka ko nereikia, prisimeluoja. Manęs, pavyzdžiui, joks suteneris neapgavo – tiesiog gražiuoju išsiaiškindavome visus kilusius nesutarimus ir baigta. Jei kokioms dviem prostitutėms iš tūkstančio ir nutiko kas nors bloga, nemanau, jog tai pasaulio pabaiga. Nuo vėžio ar širdies ligų miršta keliasdešimt kartų daugiau“.
Ta pati Onutė patvirtino, kad ji į prostituciją pasuko savo noru. Ir tokių moterų – didžioji dauguma. Jos, kaip ir Onutė, nurodo ir tokio apsisprendimo priežastį – tai palyginti nedaug pastangų reikalaujantis, tačiau gerai apmokamas darbas.
Tačiau verta priminti ir tai, kad ne viena šiam sluoksniui atstovaujanti dailiosios lyties atstovė vaikystėje ar jaunystėje yra iškentusios daug vargo, nepriteklių, ne viena patyrusi ir seksualinę prievartą. Tokių savo kūnu pasišovusių uždarbiauti merginų nė kiek negąsdina įspėjimai, kad jos gali tapti smurto aukomis, organizuotų nusikalstamų grupuočių nuosavybe.
Legali veikla
Na, o dabar keliaukime į Rygą, į Pabaltijo prostitučių Meką. Latvijoje, kaip minėjome, prostitucija legali. 1998-ųjų pabaigoje buvo reglamentuota prostitucijos veikla. Taisyklės draudžia užsiimti prostitucija nepilnametėms, toms kurios pripažintos neveiksniomis ir toms, kurios neturi sveikatos pažymėjimo. Taip pat draudžiama teikti seksualines paslaugas viešnamiuose ir organizuotis į grupes. Tai galima daryti savo namuose arba nuomuotuose butuose. Beje, jei klientas užsisako kelias prostitutes ir jos aptarnauja tik jį, tai nelaikoma organizuota grupe.
Yra ir dar keletas draudimų – prostitutės butas turi būti toliau nei 100 metrų nuo mokyklų ar bažnyčių. 2008-aisiais šis įstatymas buvo papildytas straipsniu, kuris liečia klientus. Jei meilės ištroškęs klientas pasikvies prostitutę pas save, jis gali būti nubaustas net 500 latų, o tai virš 2000 litų bauda. Tačiau nepaisant draudimų, tokia veikla klesti, nes įrodyti nusikaltimą, kurį stengiasi nuslėpti abi pusės, yra sunku. O išsikviesti prostitutę į viešbutį ar kitur – labai paprasta. Tereikia paprašyti taksi vairuotojo ar viešbučio durininko ir meilės deivė kaip mat apsilankys.
Latvių žurnalistai yra pabandę išsiaiškinti, kiek gi moterų parsiduoda už pinigus. Deja, tokios statistikos nėra. Pagal gydytojų venerologų išduotus sveikatos pažymėjimus Rygoje buvo suskaičiuota tik 60 prostitučių, nors neoficiali statistika teigia, kad tokių moterų yra apie tūkstantis. Privatūs gydytojų kabinetai irgi gali išdavinėti sveikatos pažymėjimus, o vieningos skaičiavimo sistemos nėra. Prostitutė pas gydytojus turi tikrintis kartą per mėnesį. Susirgus kokia nors lytine liga ar hepatitu, sveikatos pažymėjimas neišduodamas.
Po masažo priedanga
Gatvinių prostitučių Rygoje vis mažėja. Aišku, jei nueisite į Asaros ar Pernavos gatves, visada surasite tas, kurios pasiruošusios čia pat patvoryje ar automobilyje suteikti lytines paslaugas. Tačiau dauguma dirba pagal internetinius skelbimus arba masažo salonuose, viešbučiuose. Ekspertai sako, kad prostitucijos biznis Latvijoje atneša apie 60 milijonų latų (300 milijonų litų) pelno. Kadangi viešnamiai uždrausti, tai dažniausiai jie egzistuoja, kaip ir Lietuvoje, paslėpti po masažo salonų iškabomis.
Rygoje yra per 10 masažo salonų, kuriuose teikiamos lytinės paslaugos. Juose dirbančios merginos uždirba iki 1300 litų, jei skaičiuotume lietuviškais pinigais. Tokiuose salonuose rytinė pamaina prasideda 10, o popietinė – 8 valandą vakaro. Sekso paslaugos teikiamos ir pirtyse ar svečių namuose. Ekonominio pakilimo metu tokių objektų buvo pristatyta daugybė, o dabar jie stovi tušti. Tad dažnai pirtys ar svečių namai išnuomuojami prostitutėms.
„Policijai Rygoje ir jos apylinkėse žinoma daugiau nei 300 prostitučių, kurios paslaugas teikia butuose ir apie 60 moterų, kurios dirba gatvėse, – viename interviu pasakojo Rygos viešosios policijos Centro skyriaus viršininkas Armandas Loginsas. – Tarp seksualines paslaugas teikiančių moterų yra turinčių aukštąjį išsilavinimą, tačiau yra ir bemokslių. Salaspilyje prostitute dirba 26 metų mergina, kuri nemoka nei skaityti, nei rašyti“.
Dirba savanorės
Prostitucijos legalizavimas Latvijoje sutenerių neišnaikino. Matyt, moterys nepasitiki policija ir nesitiki, kad ji jas apgins, tad labiau linkusios tartis su raumeningais vyrukais, kurie, išvykus policijai, vis tiek atvyktų savo dalies. Tad bylų dėl suteneriavimo Latvijoje nemažėja. Pernai į teismą buvo perduota 19 bylų, kuriose 53 žmonės kaltinami dėl suteneriavimo ir prekybos žmonėmis. Vienas jų jau nuteistas 10 metų nelaisvės, konfiskuotas jo turtas.
Prieš porą savaičių, duodamas interviu Kovos su organizuotu nusikalstamumu vadovas Ugis Araksas, pateikė šviežesnius skaičius: šiemet sulaikyti 32 įtariamieji suteneriavimu, 10 iš jų areštuoti, pradėti 6 baudžiamieji procesai, areštuota suteneriams priklausančio turto maždaug už 2 milijonus litų. „Tas biznis, matyt, buvo pelningas, – paaiškino U. Araksas. – Suteneriai važinėjosi gerais automobiliais, ilsėjosi užsienyje, pirko nekilnojamąjį turtą. Grupuotės veikė Rygoje ir Jūrmaloje po masažo salonų iškabomis. Tarp sulaikytų – salonų savininkai, administratoriai ir tie, kurie į šį darbą buvo įtraukę per 100 merginų. Visos jos dirbo savo noru“.
Šiuo metu viena sutenerių byla kaip tik nagrinėjama teisme. Kaip rašoma kaltinamajame akte, sutuoktiniai Jurijus ir Rita Z. išsinuomavo Rygoje dvi pirtis – Terma ir Masonu – ir ėmė jas nuomuoti prostitutėms. Pirtyse buvo įdarbinta 19 merginų, kurios palikdavo nuo 30 iki 50 procentų uždirbtų pinigų. Teisiamųjų suole šalia Jurijaus ir Ritos dar 7 kaltinamieji. Tai administratoriai, kurie organizuodavo susitikimus, merginas veždavę taksi vairuotojai. Pačios „meilės deivės“ teisme yra tik liudytojos. Viena teisiamųjų – Lena, kuri pirtyje dirbo administratore, papasakojo, kad ji kompanijoms, norinčioms prostitučių, jas parūpindavo, organizuodavo jų atvežimą ir išvežimą ir už tai kasdien gaudavo nuo 50 iki 100 litų. Uždarbis priklausė nuo to, kiek klientų pasisekdavo užverbuoti. Lena giria savo darbdavius: jie ir mokėdavo padoriai ir leido jai gyventi vienoje iš pirčių.
Savo dalį gaudavo ir taksistai. Merginoms nuo kiekvieno kliento likdavo po 100 litų. Pinigus iš vyrų paimdavo administratorė ir perduodavo juos „madam“ ar jos vyrui. Ypatingoje pagarboje buvo laikomi užsieniečiai, nes jie sumokėdavo po 100 eurų už valandą. Bet prostitutės ir iš tos sumos tegaudavo tik 100 litų.
Krizė baigėsi
Nauja tai, kad šalia moterų, Rygos gatvėse jau pasirodo vis daugiau vyrų, kurie irgi teikia lytines paslaugas. Pernai gatvėse, pažeidus prostitucijos įstatymą, buvo sulaikyta 11 moterų ir 9 vyrai. Pastarieji dažniausiai teikia sekso paslaugas vyrams. Policijos pareigūnus nustebino tas faktas, kad tarp prostitutų buvo keli vyrai, kurie turi pastovius ir gana gerai apmokamus, o kartais ir vadovaujančius darbus. Tad tas stereotipas, kad prostitucija užsiima tik narkomanai ar bedarbiai, jau yra praeitis.
Prostitutės ir prostitutai, ko gero, pirmieji pajuto, kad Latvijoje ekonominė krizė baigiasi. Jau nuo pernai pastebimas kainų augimas už lytines paslaugas. Jei krizės metais derybos prasidėdavo ties 100 litų riba, tai šiemet už valandą prašoma mažiausiai 150 litų. Gėjai už savo paslaugas prašo apie 200 litų ir daugiau. Vietiniams kūniški malonumai pigesni, o užsieniečiai paprastai moka brangiau. Yra ir savotiškų rekordininkų. Policija yra sulaikiusi vieną damą, kurį į iškvietimą viešbutyje atvažiavo su nauju „Lexus“ automobiliu ir už valandos vizitą paėmė 800 litų. Ir ją išsikvietęs „kavalierius“, ir ji, pažeidė įstatymą, nes mylėjosi ne tam skirtoje vietoje, tad dar sumokėjo ir po 1000 litų baudas.
Neišnaikinama nuodėmė
Latvijos moralės sergėtojai irgi kartas nuo karto vis padiskutuoja, kad prostituciją reikėtų uždrausti, tačiau tie pokalbiai dažniausiai ir nurimsta nepriėmus jokių konkrečių sprendimų. Teisingumo ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo situaciją Latvijoje, ir dar šešiose Europos valstybėse, kur prostitucija uždrausta (Lietuvoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Rumunijoje ir Švedijoje) ir nutarė, kad draudimu nieko nepasieksi. Upės bėgimo juk neuždrausi. Ir tas mūšis su „meilės pardavėjomis“ yra pasmerktas.
Išrauti šios nuodėmės dar nepavyko nė vienai valdžiai. Nepaprastai griežtas buvo Kinijos revoliucijos vadas Mao Zedungas, tačiau ir jam panaikinti perkamą meilę, kaip septintą „visuomenės nuodėmę“, nepavyko. Kinijoje prostitutės buvo ne tik baudžiamos, bet ir vežamos į perauklėjimo stovyklas, tačiau jų vis tiek daugėjo.
Sovietmečiu ir pas mus prostitucija buvo uždrausta, bet rusų karininkai, dorovės saugotojai, buvo geriausi nelegalių viešnamių klientai. KGB verbuodavo merginas, kad jos mylėdamosis su užsieniečiais, išgautų paslaptis.
Kai Kaune 1943 metais vokiečiai iškabino skelbimą, kad oficialiam viešnamiui reikalingos naujos darbuotojos, prie durų nusidriekė panelių bei moterų eilė... Pigiausios – stotyje
Nors Lietuvoje prostitucija draudžiama, tačiau problemos lygiai tokios pačios kaip ir Latvijoje. Nė viename Lietuvos mieste nėra Raudonųjų žibintų gatvės, tačiau, kaip ir pas kaimynus latvius, laikraščiuose rikiuojasi dešimtys erotinio masažo paslaugas teikiančių ar šaltą šampaną ir dailias merginas siūlančių skelbimų. Kiek dailiosios lyties atstovių verčiasi prostitucija, pareigūnai tiksliai negali pasakyti, tačiau įsitikinę, kad jų nemažėja. Nepatvirtintais duomenimis, sostinėje dirba apie 500 prostitučių ir apie 100 prostitutų. Per valandą merginos uždirba nuo 150 iki 200 litų, tačiau beveik pusė uždarbio atitenka klientus prižiūrintiems suteneriams bei nusikalstamo pasaulio atstovams, kurie neretai prostitutėms liepia prekiauti dar ir narkotikais.
Pigiausios prostitutės dirba prie geležinkelio stoties. Jų sekso paslaugos kainuoja 50-80 litų. Beje, kainos keičiasi retai, bet svyruoja nuo paklausos. Štai prieš 10 metų Vilniaus geležinkelio stoties prostitutės už malonumą, atliktą burna, imdavo po 80 litų, o įprasti lytiniai santykiai kainuodavo 50 litų. Tai buvo dėl to, kad žmonos nė už ką nesutikdavo savo vyrus palepinti burna ir jie, norėdami patirti tai, ką neseniai matė pornografinėje vaizdajuostėje, turėdavo kreiptis į prostitutę. O visi žino, kad už „deficitą“ ir „egzotiką“ reikia brangiau mokėti. Po kelių metų įkainiai pasikeitė. Normalus lytinis aktas kaip kainavo, taip ir tebekainuoja 50 litų, o oralinis seksas atpigo net 3 kartus ir „egzotiką“ galima patirti už 30 litų. Tai reiškia, kad dabar ir žmonos ar draugės tokią „paslaugą“ atlieka ne blogiau už prostitutes ir ji jau nebe deficitinė.
Dirbančios geležinkelio stoties rajone merginos dažniausiai yra narkomanės. Tarp jų gali pasitaikyti ir tokių, kurios klientą gali apdovanoti visa puokšte meilės ligų. Dažniausiai tokios moterys jau nebeturi sutenerio, o ir jų gyvenimas nebeilgas.
Brangios manekenės
Padoresnės panelės ir moterys dirba arba butuose, arba viešbučiuose, arba masažo salonuose. Joms klientus pristato suteneriai, kurie paima apie pusę uždarbio. Meilės valanda su tokiomis moterimis Vilniuje kainuoja iki 300 litų. Klaipėdoje ir Kaune prostitutės kiek pigesnės.
Labai turtingus ponus aptarnaujančios panelės uždirba ir iki 1000 litų už pusvalandį. Bet tokia laimė pasitaiko retai, o ir tokios panelės atrodo kaip manekenės. Jos aptarnauja verslininkus arba turistus su storesnėmis piniginėmis.
Beje, kaip matyti iš dabar vienos teisme nagrinėjamos bylos, manekenės irgi nespjauna į uždarbį iš šalies. Byloje minimos keturiolika merginų, kurios Vakarų šalių verslininkams teikė erotines paslaugas. Už kartu praleistą laiką kai kurios merginos gaudavo po 7000–9000 litų.
Už vertimąsi prostitucija gresia administracinė atsakomybė: bauda nuo 300 iki 500 litų. Už pakartotinį nusižengimą tais pačiais metais tenka žingsniuoti į teismą, kuris gali paskirti baudą iki 1000 litų. Pareigūnai puikiai žino, kad nubaustos prostitutės tuoj pat grįžta prie seno užsiėmimo. Tai tik mitas, kad merginas saugo apsauga, o jos dirba prileistos narkotikų. Gal ir pasitaiko tokių atvejų, bet dauguma merginų prostitucija užsiima savo noru. Dalis dirba, kad išgyventų, kitoms tai patinka.
Tik faktai
Vilniaus apygardos teismui perduota byla, kurioje kaltinimai dėl pelnymosi ir įtraukimo į prostituciją pateikti Jelenai Gaičiūnaitei (33 m.), Sergejiui Masevičiui (34 m.) ir Sergejui Leščinskiui (35 m.). Jelena iš suteneriavimo per nepilnus metus uždirbo beveik milijoną, o vyrai – po 100 000 litų.
Pareigūnai išsiaiškino, kad jaunos lietuvaitės seksualines paslaugas teikė Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje. Klientus joms parūpindavo J. Gaičiūnaitė reklamavusi seksualines paslaugas dviejuose tinklalapiuose. Merginos, kurios šioje byloje yra liudytojos, atskleidė, kad per parą jos aptarnaudavo po 2–3 klientus ir už tai per mėnesį uždirbdavo iki 30 000 litų. Pasitaikydavo, kad per parą joms tekdavo aptarnaut iki 9 klientų.
J. Gaičiūnaitė kaltinama į prostituciją įtraukusi ir sostinės vaikų globos namuose gyvenusią nepilnametę, kitos merginos dirbo savo noru
Petras KURMELIS
AKISTATA
