Kokie motyvai Lietuvos moteris pastūmėja užsiimti prostitucija? Dalis jų priverstos pardavinėti savo kūną dėl nuolatinių finansinių nepriteklių, kitoms – tai būdas užsidirbti narkotikų dozei. Be abejo, nemažai lietuvaičių yra prekybos žmonėmis aukos, į sutenerių pinkles įkliuvusios vergės.
Tačiau esama ir tokių damų, kurios į prostitucijos verpetą įsisuka savo noru ne vien dėl prabangos troškulio, o vedinos intrigos, noro suteikti nuobodokam gyvenimui įmantresnį prieskonį.
Parsidavinėja tūkstančiai
2003-iaisiais atlikto tyrimo duomenimis, numanomas Lietuvoje seksualines paslaugas teikiančių žmonių skaičius siekė nuo 5 000 iki 8 000. Tačiau ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovės Svetlanos Kulšis nuomone, ši statistika smarkiai perdėta.
„Po 2004 metų, įstojus į Europos Sąjungą, moterų, teikiančių sekso paslaugas, šalyje ženkliai sumažėjo, nes jos tiesiog išvažiavo darbuotis į užsienį. Manau, kad dabar Lietuvoje jų gali būti nuo 3 000 iki 5 000. Tačiau prostitučių skaičiaus augimui įtakos turi net sezoniškumas, tad vasaromis jų skaičius gali ir padidėti“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, vien Vilniuje aktyviai veikiančių prostitučių gali būti nuo 500 iki 600. Tačiau sostinė nėra pagrindinė erdvė, kurioje sukiojasi šios moterys. Daugiausia sekso paslaugų teikėjų galima sutikti Klaipėdoje, Kaune, Marijampolėje. Dalis moterų šį darbą dirba tik epizodiškai, tiesiog norėdamos prisidurti prie atlyginimo. Tai dažnai studentės, vienišos moterys, negalinčios pragyventi iš turimų pajamų.
Tik įdomumo dėlei
Pagal sekso paslaugų teikimą moterys skirstomos į savotiškas klases. Aukščiausio lygio prostitutės, vadinamos elitinėmis, dažniausiai yra susijusios su eskortu, modelių agentūromis, pramogų verslu. Jų Lietuvoje nėra daug – maždaug 8 proc. Tai dažniausiai vienišos moterys, įgijusios gana gerą išsilavinimą, puikiai mokančios užsienio kalbas, gebančios tiesiogiai bendrauti, ir, be abejo, turinčios nepriekaištingą, dažnai net chirurgų patobulintą išvaizdą. Jų minimalus mėnesinis uždarbis siekia 10–15 tūkst. eurų.
„Tarp elitinių prostitučių esama daug moterų, kurios turi nuolatinį ir gerai apmokamą oficialų darbą, yra finansiškai nepriklausomos. Tad joms teikti seksualines paslaugas yra tiesiog įdomu. Pažįstu vieną moteriškę, dirbančią banke. Ji turi savo klientų ratą. O skundžiasi tik vienu – kad labai sunku suderinti abiejų darbų laiką. Tokios moterys pabrėžia, kad šis darbas joms suteikia išskirtines galimybes gyventi apsuptoms prabangos. Viena mergina, šiuo metu studijuojanti psichologiją, pradėjusi elitinės prostitutės karjerą įsigijo brangų automobilį, naujutėlaitį butą. Tad vargu ar ji, baigusi studijas, dirbs psichologe“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, elitinės prostitutės sekso paslaugas teikia ribotą laiką. Paprastai darbuotis jos pradeda būdamos 20-ies, o karjerą baigia sulaukusios 40–ies. Per tiek metų moterys užsidirba pakankamai pinigų, kad galėtų juos investuoti, tad nustojusios verstis prostitucija dažnai imasi nuosavo legalaus verslo, įkuria savo parduotuves, kavines, grožio salonus.
Pelnosi verslininkai
Kaip yra žinoma, klientus elitinės prostitutės pagal iškvietimą lanko ir užsienyje. Joms nuperkami kelionės bilietai, apmokamas gyvenimas prabangiame viešbutyje ir dar už parą vyro draugijoje sumokama po 1 000 eurų.
„Elito prostitutės tarpusavyje dalijasi informacija apie klientus, kaip ir klientai apie jas. Šios moterys iš anksto žino, kas ir koks jos būsimas klientas yra, kaip elgiasi su moterimis, ar sąžiningai atsiskaito už paslaugas. Taigi jos turi sukūrusios savotišką bendradarbiavimo tinklą“, – sakė S.Kulšis.
Anot pašnekovės, šiuo metu tapo populiaru merginoms, dirbančioms Maskvoje, Vengrijoje, atvažiuoti padirbėti ir į Lietuvą. Dažnai jas klientai pasikviečia netgi ne po vieną, o po dvi ar tris iš karto. Nuolat vyksta elitinių prostitučių migracija ir iš Lietuvos. Dažniausiai savo veiklai lietuvaitės renkasi Ameriką, Arabų Emyratus, Didžiąją Britaniją. Ten jos dirba uždaruose klubuose, savotiškuose moteliuose, kur negali užsiregistruoti joks eilinis klientas iš gatvės.
„Elitinės prostitutės yra sukūrusios ištisą paslaugų mechanizmą, jas supa daugybė žmonių, gyvenančių iš šio verslo. Tai – viešbučių, masažų kabinetų, fotografijos studijų, restoranų, taksi ir t. t. savininkai bei darbuotojai. Pavyzdžiui, viešbučių personalas puikiai žino, kas toji moteris yra ir kodėl ji bene kiekvieną naktį atvažiuoja. Kai kuriuose viešbučiuose iš elitinių prostitučių netgi imamas 50 eurų mokestis. O Lietuvos kavinės 50 litų pareikalauja už tai, kad mergina ištisą pusdienį jose gurkšnoja kavą“, – tvirtino asociacijos „Demetra“ vadovė.
Vergauja dėl dozės
Viduriniosios klasės prostitučių Lietuvoje esama labai daug – net 65– 70 proc. Dažniausiai jos dirba butuose arba „firmose“, masažo salonuose, striptizo klubuose bei tam tikruose „taškuose“ gatvėje. Kai kurios apie savo teikiamas paslaugas informuoja internete. Kaip teigia S.Kulšis, butuose arba „firmose“ prostitutėmis dirbančios merginos nuolat patiria smurtą.
„Tai yra tikras prekybos žmonėmis aukų pavyzdys, nes moterys yra tiesiog įkalinamos. Dažniausiai suteneriai nuomoja vieno ar dviejų kambarių butą, kur merginos negyvena, o atvažiuoja tik aptarnauti klientų. Kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo klientų skaičiaus, prostitutė turi atiduoti 500–800 Lt sąvadautojui. Be to, ji pati dar turi sumokėti už buto nuomą ir už komunalines paslaugas, tad per vieną dieną vidurinės klasės merginoms tenka aptarnauti 5–10 klientų. Atlyginimas už darbo valandą paprastai siekia nuo 100 iki 120 Lt, bet dabar, krizės akivaizdoje, jis gerokai smuktelėjo“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, gatvėje dieną naktį dirbančios merginos turi keletą „taškų“. Vilniuje tai yra Lvovo, Sodų, Pylimo, Kalvarijų ir kitos gatvės. Suteneriai – tai dažniausiai pačių merginų sugyventiniai ar draugai, su kuriais jos drauge vartoja narkotikus. Tad prostitutėms savo kūnu reikia uždirbti maistui ir dozei ne tik sau, bet ir draugui. Kai kurioms merginoms vien narkotikams tenka uždirbti 200 Lt per dieną. Maža to, visas uždarbis dalijamas per pusę su sugyventiniu.
Viduriniosios klasės prostitutės gyvena prievartos ir smurto kupiname pasaulyje. Nors sąvadautojai moteris neva saugo, tačiau ir patys lupa, ir dar klientai, nuvežę už kampo, sumuša, atima pinigus. Moterys to nelaiko smurtu, tad ir į policiją nesikreipia. „Vieną ankstų žiemos rytą atvažiavau į darbą. Prie durų stovėjo visiškai nuoga, basa, sudaužyta prostitutė ir prašė pagalbos. Iškvietėme policijos pareigūnus, ji parašė pareiškimą, tačiau jau kitą dieną jį atsiėmė. Jos paprasčiausiai bijo“, – pasakojo S.Kulšis.
Bausti beprasmiška
Dar didesnėje duobėje įklimpusios gyvena žemiausios klasės prostitutės. Jų Lietuvoje yra apie 25 proc. Geležinkelio, autobusų stotyse ir jų teritorijoje esančiuose baruose besisukiojančios skurdo prispaustos moterys seksualines paslaugas teikia vos už 10–50 Lt. Alkoholis, narkotikai, smurtas, lytiškai plintančios ligos yra jų kasdienybė. Būtent žemiausios klasės prostitutės policijai įkliūva dažniausiai, mat pareigūnams gerai žinomos tikslios jų darbo vietos.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vertimasis prostitucija ar atlygintinas naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt, o tokie pasikartojantys veiksmai – baudą nuo 500 iki 1 000 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų. Tačiau, anot S.Kulšis, prostitučių baudimas yra beviltiškas darbas.
„Žemiausios klasės merginos yra nepajėgios susimokėti baudų, juolab jei yra priklausomos nuo narkotikų. Nubausi moterį, o ji išėjusi iš policijos turės susirasti dar daugiau klientų, kad sumokėtų baudą. Per metus šalyje nubaudžiama šimtai prostitučių, tačiau jų paslaugomis besinaudojančiųjų įkliūva vienetai. Vyrą pagauti yra sunkiau, reikia operatyvinės veiklos, kuri kainuoja pinigus“, – šyptelėjo asociacijos „Demetra“ pirmininkė.
Etiketė visam gyvenimui
Esama skirtingų kelių į prostituciją. Kartais tai gali būti net vaikystėje patirtos psichologinės traumos pasekmė, todėl negalima vienareikšmiškai pasmerkti visų tuo užsiimančių moterų.
„Mergaitė augo nelaimingoje šeimoje. Tėvams išsiskyrus, motina griežtai uždraudė jai bendrauti su tėvu, prie kurio ji buvo labai prisirišusi, – vienos merginos istorija dalijosi pašnekovė. – Būdama 11-os mergaitė ėmė kiekviename vyre ieškoti tėvo. Tam, kad pabūtų šalia vyrų, ji pradėjo stabdyti pakeleivingas mašinas. Ji neturėjo jokiu minčių apie seksualinius santykius, tiesiog troško bendrauti su vyrais. Tačiau, kai jai buvo 12 metų, vienas vyriškis ją išprievartavo. Mergaitė pabudo miške nuoga, kruvina, o mama ją išvarė iš namų. Jau būdama 14 metų mergina atsidūrė specialiuose globos namuose, iš kurių pabėgo. Ją išprievartavo stoties rajone. Globoti mergaitę pasiėmė vyresnė moteriškė ir įtraukė į prostituciją, pradėjo jai ieškoti klientų. Po kurio laiko mergina kreipėsi į „Demetrą“. Šiuo metu ji yra baigusi mokslus, įgijusi profesiją. Moteris sukūrė šeimą, pagimdė du vaikus, tačiau jos santykiai su vyru yra komplikuoti. Ji daug ko pasiekė, kad pakeistų savo gyvenimą, bet tas štampas, kad ji – prostitutė, neduoda jai ramiai gyventi...“ – pasakojo S.Kulšis.
