Prieš 15 metų Lietuvoje sekso paslaugomis galėjo naudotis tik išrinktieji. Prostitucijos klientų tipas buvo aiškiai apibrėžtas. Sekso paslaugas galėjo įpirkti gana jaunas vyras, tarp 30–40 metų, kuris tuo metu uždirbo solidžius pinigus, buvo pradėjęs verslą.
Tuo tarpu šių dienų situacija tiesiog apsivertė aukštyn kojomis. Lyčių studijų centro direktorė Dalia Leinartė pabrėžė, kad Lietuvoje nerasime paauglio, kuris nebūtų girdėjęs apie prekybą moterimis ir mergaitėmis bei pačią prostituciją. „Šiandien klientai, perkantys seksą, gali būti tiek itin jauni žmonės, tiek brandūs asmenys. Šiais laikais nebebūtina turėti daug pinigų, nes prostitucijos paslaugos yra gana pigios. Priežastys, kodėl perkamos sekso paslaugos, yra pačios įvairiausios. Kartais minimas smalsumas, kitais atvejais – noras pasprukti nuo slegiančių problemų. Bet tokie argumentai yra tik nieko verti pasiteisinimai“, – įsitikinimo neslėpė D. Leinartė.
Prostitutė – finansiškai nesaugi
D. Leinartė pridūrė, kad prostitucijos problemos Lietuvoje pradėtos gvildenti tik 1997 metais: „Pradėjome domėtis prostitucijos problema Lietuvoje. Situacija buvo visiškai skirtinga nuo tos, kurią turime šiandien. Prieš 15 metų neegzistavo toks terminas, kaip prekyba moterimis ar mergaitėmis. Neegzistavo toks apibrėžimas kaip prostitucijos auka. Savo kūną prievarta pardavinėjanti moteris nebuvo suvokiama kaip auka.“
Anot Lyčių studijų centro direktorės, prieš kelerius metus prostitute ar prekybos žmonėmis auka galėjo tapti bet kuri moteris. „Gilinantis į prostitucijos problemą Lietuvoje paaiškėjo, kad aukų buvo ieškoma ne tik tarp vargiai gyvenančių merginų, bet ir tarp tų, kurios priklausė pakankamai apsirūpinusioms šeimoms. Nors žvelgiant į bendras perspektyvas galima patvirtinti, kad tipiškas prostitutės portretas – finansiškai nesaugi asmenybė“, – pabrėžė D. Leinartė.
Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin pabrėžė, kad kiekvienos šalies visuomenė privalo suvokti, jog prostitucija yra žiauri prievartos prieš moteris forma. „Suprantama, kad daugiausia aukomis tampa moterys. Todėl reikia imtis veiksmų. Švedijoje yra kriminalizuojamas sekso pirkimas. Moterys, įtrauktos į prostituciją, turi teisę gauti paramą ir pagalbą. Todėl dominuoja nuomonė, kad niekas neturi teisės seksualiai išnaudoti moterų“, – pabrėžė Švedijos ambasadorė.
Anot C. Ruthstrom-Ruin, Švedijos pasirinktas modelis veikia gerai: „Teisinė sistema yra labai svarbi, tačiau norint sėkmingai kovoti su seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis reikia imtis gerokai daugiau priemonių. Prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukos patiria sunkią traumą, kuri išlieka visą gyvenimą. Todėl reikia žmonių, kurie padėtų aukoms sugrįžti į visuomeninį gyvenimą. Taip pat į kovą su šiais nusikaltimais turi įsitraukti ne tik valstybinės institucijos, bet ir įvairūs nevyriausybiniai partneriai.“
Reikia bausti perkančiuosius paslaugas
Tuo tarpu Švedijos prekybos žmonėmis ir prostitucijos tendencijų analitikė Kajsa Wahlberg pasakojo, kad yra labai sunku nustatyti prekybos žmonėmis ir įtraukimo į prostituciją apimtis. „Įvairių sričių specialistai ir policijos pareigūnai susiduria su problemomis. Sunku nustatyti, kur konkrečiai yra vykdomas nusikaltimas. Stengiamės aiškinti vyrams, kad, pirkdami seksualines paslaugas, jie remia po visą pasaulį išsiraizgiusį nusikalstamą tinklą“, – pabrėžė K. Wahlberg.
Anot jos, būtent todėl buvo nuspręsta įstatymuose numatyti baudas, kurios būtų skiriamos sekso paslaugas perkantiems asmenims: „Prostitucijos aukos yra pasakojusios policijos pareigūnams, kad prekeiviai žmonėmis Švediją įvardija, kaip „blogą rinką“. Organizuoto nusikalstamumo grupuotėms labiau patinka tos valstybės, kur už sekso paslaugas nėra baudžiami vartotojai. Todėl kiekvienos valstybės tikslas turėtų būti kaip įmanoma labiau apsunkinti prekiautojų žmonėmis gyvenimą. Turi būti sukurti įstatymai, kurie priverstų žmones atsisakyti nusikalstamos veiklos.“
Vidaus reikalų ministerijoje patarėja dirbanti Reda Sirgedienė patvirtino, kad Lietuvoje jau žengiama ta linkme, kurią mini specialistai iš Švedijos. „Aktyviai siekiame užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su priežastimis, o ne su rezultatais. Seime šiuo metu yra svarstomos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos. Planuojama įtvirtinti nebaigtinių išnaudojimo tikslų sąrašą. Taip pat bus įtvirtinta nauja norma. Baudžiamoji atsakomybė grės paslaugomis besinaudojantiems asmenims“, – teigė R. Sirgedienė.
Anot jos, įstatymo pataisose yra numatyta tam tikrų paskatų, kurios padėtų dar efektyviau kovoti su prostitucija: „Žmogus, kuris pats prisipažintų pirkęs sekso paslaugas ir sutiktų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis būtų atleidžiamas nuo atsakomybės.“
