Prokurorai teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje apie M.Basčio ryšius su valstybinių Rusijos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais „nėra informacijos, kuri patvirtintų, kad Seimo nario M.Basčio veiksmuose galėjo būti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių“.
„M.Bastys prašyme prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jo veiksmus kaip turinčius nurodyto nusikaltimo požymių. Todėl M.Basčio (...) prašymą vertinti kaip pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nėra pagrindo“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
„Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras 2017 metų balandžio 25 dieną priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, - pridūrė ji.
Už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas iki septynių metų.
