Penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamo buvusio teisėjo byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius teigė, kad R.Skirtuno kaltė yra visiškai įrodyta. Be to, paimdamas kyšį teisėjas padarė itin didelę neturtinę žalą teismui ir valstybei, nes "pakirstas ir taip nedidelis žmonių pasitikėjimas teismais". Subendrinus bausmę, už tris nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas buvęs teisėjas, jam siūloma trejų metų ir mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Šioje byloje taip pat teisiamas Laimonas Jurgelevičius, kuris siekė išteisinamojo nuosprendžio. Jo advokatas Vitoldas Petravičius, kaip nustatyta per ikiteisminį tyrimą, iš savo kliento reikalavo duoti ir vėliau per du kartus, kaip manoma, savo naudai priėmė 13 tūkst. litų kyšį.
Už tai advokatas pažadėjo paveikti pažįstamą tuometinį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją R.Skirtuną, kad šis, nagrinėdamas L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, priimtų nuteistajam palankius sprendimus.
Kaip teigė prokuratūra, advokatas pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui 32 tūkst. litų kyšį. Pinigai buvo skirti, kad teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai V.Petravičių sulaikė 2012 metų balandį. Per kratą teisėjo kabinete buvo rasti V. Petravičiaus perduoti pinigai.
Kaltinamasis V.Petravičius savo kaltę pripažino visiškai. Jo byla šiemet gegužę baigta baudžiamuoju įsakymu, kuris prilyginimas nuosprendžiui. Advokatui skirta 225 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio - 29 tūkst. 250 litų piniginė bauda.
Prokuroras L.Kuprusevičius L.Jurgelevičiui taip pat pasiūlė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, subendrinus su bausmėmis už nusikaltimus, dėl kurių siekė būti išteisintas, pasiūlyta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip žurnalistams anksčiau yra sakęs L.Kuprusevičius, teisiamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies.
"Ten vertinimo dalykas, ar jie pripažįsta. L.Jurgelevičius pripažįsta iš dalies, tačiau pagal jo parodymus, aš sakyčiau, kad viską ir pripažįsta - jis gal nesupranta teisinių kvalifikavimo dalykų. Klausiant konkrečiai jis nepripažįsta, sakė, kad nepripažįsta, kad papirko teisėją Viktorą Dovidaitį. Bandžiau jam aiškinti, kad jis tuo ir nekaltinamas. O R.Skirtunas sakė, kad pripažįsta pagal faktines bylos aplinkybes. Iš esmės jis nepripažįsta poveikio: kad gavo dalį pinigų už tai, kad paveiktų skyriaus pirmininką V.Dovidaitį, kad ta byla būtų paskirta būtent jam. Jis pripažįsta, kad gavo tuos du tūkstančius litų, nepripažįsta, kad tai buvo už poveikį R.Dovidaičiui tie pinigai skirti", - sakė prokuroras.
Prokuroras savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad R.Skirtunui byla objektyviai nebūtų galėjusi būti paskirta, be to, surinktuose įrodymuose įrašytas jo pokalbis su viršininku V.Dovidaičiu, kurio metu R.Skirtunas įteikia jam dovaną - alkoholinio gėrimo Sake rinkinį bei primena, kad jam reikėtų paskirti šią bylą bei perduoda žemesnės instancijos teismo nuosprendžio L.Jurgelevičiaus byloje pirmąjį lapą.
Pats R.Skirtunas neneigia 2 tūkst. litų už poveikį V.Dovidaičiui paėmęs, tačiau tik dėl to, kad L.Jurgelevičiaus advokatas V.Petravičius paliktų jį ramybėje. Jis duodamas parodymus teigė, kad būtų grąžinęs 30 tūkst. jam sumokėtų litų, jeigu sprendimas būtų kaltinamojo netenkinęs.
Prokuroro teigimu, tai, kad teisėjas spaudė pinigus jam perduoti kuo anksčiau ir žadėjo iš anksto pasakyti, kokį nuosprendį planuoja priimti, paneigia šią versiją: jeigu R.Skirtunas būtų rengęsis grąžinti pinigus nepavykus priimti palankaus nuosprendžio, kyšio įteikimo laikas jam nebūtų svarbus.
Tyrimo duomenimis, buvo numatyti du sprendimai už mokesčių slėpimą teisto L.Jurgelevičiaus byloje: arba būtų siekta išteisinti jį dėl sukčiavimo, o dėl dokumentų klastojimo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, arba, nepavykus išteisinti, paskirti švelnesnę nei numatyta bausmę, nors faktinių aplinkybių byloje tam nebuvo.
Penktadienį baigiamosioms kalboms pasiruošę kaltinamųjų gynėjai paprašė teismo pertraukos - jie esą prokuroro kalboje išgirdo naujų faktų ir argumentų, kuriems nori pasiruošti.
